Pernai rugsėjį 78 proc. šalies gyventojų teigė pritariantys apvalinimui (9 proc. punktais daugiau nei prieš metus), o tam nepritarė penktadalis gyventojų (9 punktais mažiau), dar 2 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės, pranešė Lietuvos bankas.
„Pagal visuomenės palaikymą apvalinimui euro zonoje esame tarp lyderių ir nusileidžiame tik toms valstybėms, kuriose apvalinimas taikomas jau gerokai ilgiau nei Lietuvoje“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pagal apvalinimui pritariančių gyventojų dalį Lietuva kartu su Estija ir Nyderlandais euro zonoje dalijasi trečią vietą. Geresni rezultatai buvo tik Italijoje ir Slovakijoje, kur tam pritaria atitinkamai 85 ir 84 proc. gyventojų.
Visoje euro zonoje apvalinimui vidutiniškai pritaria 61 proc. gyventojų – jų dalis per metus nepakito.
Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės grynaisiais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 centų. Smulkiosiomis 1 ir 2 centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą.
Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų 1 ir 2 centų monetų. Nuo apvalinimo pradžios į Lietuvos banką jau grįžo per 34 mln. vienetų šių monetų. Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.
