Panevėžio regione šimtmečiais puoselėjamoms aludarystės tradicijoms gresia pavojus būti sunaikintoms, alaus ir salyklo pramonei artėja bankrotas, skurstantis valstybės biudžetas neteks milijoninių pajamų, o putotą lietuvišką alų pakeis degtinė arba pilstukas.
Užsimojo prieš savus
Tokias pasekmes prognozuoja alaus gamintojai, jei politikai pritars akcizo alui didinimui. Seimui pateikta svarstyti aibė pasiūlymų, raginančių akcizą alui kelti nuo 8 proc. net iki 50 proc. Kirsti šaką, ant kurios laikosi Panevėžio regionas, užsimojo netgi jam atstovaujantys Seimo nariai.
Konservatorius Antanas Matulas praėjusią savaitę įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma didiesiems alaus gamintojams akcizą kelti 50 proc. Taip kovotojas už tautos blaivinimą šį kartą užsimojo sumažinti kainų atotrūkį tarp silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų.
Seimo narys nemano, kad šoktelėjusi alaus kaina turėtų įtakos jo paklausai.
„Alus nėra kontrabandai patraukli prekė, todėl niekas nepasikeistų. Kas gi radęs 2 litus alaus buteliui atkreips dėmesį į 10 centų? O į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkta apie 20 mln. Lt“, – tikina A.Matulas.
Ignoruoja tradicijas
Į alaus pramonę nusitaikęs A.Matulas atmeta aludarių argumentus, jog pakeltas akcizo tarifas lemtų ekonomikos kritimą – visoje alaus pramonėje ir su ja susijusiuose sektoriuose (grūdų auginimo, salyklo gamybos, transporto, viešojo maitinimo) sumažėtų darbo vietų, dėl ko iš karto kristų pajamos į šalies biudžetą.
„Čia yra pasakos“, – tokius argumentus atmetė Seimo narys.
Nors Panevėžio regionas nuo seno garsėja unikaliomis alaus gaminimo tradicijomis, o Turizmo informacijos centras užsukusiems užsieniečiams siūlo ne tik iš arčiau žvilgtelėti į gamybos procesą, bet ir įvertinti aukštaitiško alaus skonį, A.Matulas alui skelbia veto.
„Kokios čia tradicijos alų bambaliais gerti? Pažiūrėkite, kokios tų tradicijų pasekmės. Rusai okupavo Lietuvą ir atsirado tradicijos. Tikra Lietuva tokių niekada neturėjo“, – mano seimūnas.
Aludarių užtarti nesirengia ir Biržų krašto žmonių į Seimą išrinktas Valdemaras Valkiūnas. Seimo narys solidarizuojasi su duobę dešimtis milijonų litų į valstybės biudžetą sumokančioms didžiosioms darykloms kasančiu A.Matulu.
„Aš prieš akcizo kėlimą, bet tuomet smūgis bus suduotas ne ekonomikai, o pensininkams ir kitoms remiamoms socialinėms grupėms“, – mano V.Valkiūnas.
Blaivins merginas
Silpnųjų alkoholinių gėrimų kainą priartinti prie stipriųjų siekia ir panevėžietis Seimo narys Petras Luomanas. Jis siūlo ne tik alui, bet ir sidrui, alkoholiniams kokteiliams akcizo tarifą didinti 25 proc.
„Būtina didinti šių gėrimų akcizą, nes jų vartotojas – jaunimas, o ypač merginos“, – verslui kirsdamas per kišenę jaunąją kartą išblaivinti užsimojęs P.Luomanas.
Politikas tai siūlydamas neįžvelgia pavojaus, nors ekonomikos ekspertai perspėja, kad silpnajai alkoholio pramonei užveržti pančiai padidintų stipriųjų svaigiųjų gėrimų vartojimą. Dėl nedidelio kainų skirtumo tas pats jaunimas gali rinktis stipriuosius gėrimus, o pakeltas akcizas dar ir atvertų kelius nelegaliems gamintojams.
„Netvarka, jei valstybė kapituliuotų prieš bobutę“, – į tokius argumentus atsikerta P.Luomanas.
Iš Panevėžio krašto žmonių į Seimą išrinktų politikų pasmerkti aludarių neskuba vienintelis Julius Dautartas. Seimūnas, kuruojantis švietimo ir kultūros reikalus, prieš pažabojant verslą ragina įvertinti ekonominį poveikį.
„Jei ekonomistai mato naudą valstybei ir jei tai nebus sunki našta verslui, tada palaikau. Bet aš linkęs mokesčių nedidinti“, – teigia J.Dautartas.
Bestuburė politika
Seimo Finansų ir biudžeto komitetui pateikta svarstyti aibė pasiūlymų, raginančių akcizą alui kelti nuo 8 proc. net iki 50 proc. Tačiau komitetas savo pozicijos kol kas nėra pareiškęs ir sprendimą žada paskelbti gavęs Vyriausybės išvadas.
„Skaudžiausiai akcizo didinimą pajustų smulkieji aludariai. Juos ginanti asociacija teigia, kad dėl to turėtų užsidaryti nemažai mažųjų alaus daryklų. O stambių gamyklų, jei galima tikėti mūsų turima informacija, pelnai didžiuliai. Tačiau alaus gamintojų asociacija tvirtina, kad pelningai Lietuvoje dirba tik viena įmonė“, – tvirtos pozicijos neturi Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas V.Matuzas.
Jis sutinka, kad dabartinės kainų žirklės tarp alaus, sidro, alkoholinių kokteilių ir stipriųjų gėrimų skatina vartotoją rinktis silpnesnę produkciją, tačiau esą toks santykis pernelyg prieštarauja Europos Sąjungos politikai. Anot V.Matuzo, šiuo metu degtinė Lietuvoje 5,2 karto brangesnė už silpnuosius alkoholinius gėrimus. Europos Sąjungoje silpnieji alkoholiniai gėrimai už stipriuosius vidutiniškai pigesni vos 2,4 karto.
„Jei vertinsime iš ekonominio taško, akcizo kėlimas nėra naudingas. Bet jei žiūrėsime į alkoholio žalą visuomenei, jo nepakėlus nuostoliai daug didesni“, – globaliai vertino V.Matuzas.
Girtavimas išaugtų
Su alaus pramone neatsiejamai susiję sektoriai perspėja, kad politikų užmojai pažaboti alkoholio gamintojus gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos vartotojams, verslui ir visai šalies ekonomikai.
„Alaus akcizo padidinimas suduotų smūgį ir mūsų verslui, ir žemdirbiams, tik klausimas – ar nokautuojamą, ar dar pakeliamą“, – įsitikinęs Panevėžyje įsikūrusios didžiausios salyklo gamintojos Baltijos šalyse bendrovės „Viking Malt“ direktorius Gintaras Aukštinaitis.
Direktorius neatmeta galimybės, kad, padidinus akcizą alui, salyklo pramonė bankrutuotų, kartu valstybės biudžetas netektų pajamų. Vien „Viking Malt“ per praėjusius metus sumokėjo 1,4 mln. Lt mokesčių.
Direktorius pripažįsta, kad įmonė jau dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus.
„Gamyba laikinai sustabdyta, nes mūsų sandėliai pilni nerealizuotos produkcijos. Alaus išgeriama vis mažiau, todėl salyklo poreikis gerokai sumažėjęs. Pernai pagaminome 64,7 tūkst. tonų salyklo, šiemet – tik 47 tūkst. Net šios dienos planai – kitąmet pagaminti dar mažiau. Kas laukia, jei akcizo tarifas alui bus dar pakeltas?“ – svarstė G.Aukštinaitis.
Salyklo sektoriaus nuosmukis neabejotinai kirstų ir grūdų augintojams, netekusiems galimybės realizuoti užaugintos produkcijos.
G.Aukštinaičio nuomone, Seimo sprendimas didinti akcizo alui tarifą taip pat turės neigiamos įtakos alkoholio vartojimo kultūrai, nes neišvengiamai šoktelėjus alaus kainai vartotojas atsigręš arba į pogrindžio produkciją, arba rinksis stipriuosius alkoholinius gėrimus.
„Žmonės šiais laikais itin skaičiuoja. Daug išgeriantieji netgi apskaičiuoja, kiek kainuoja vienas alkoholio stiprumo laipsnis. Tokiems vartotojams nėra svarbus nei skonis, nei aplinkybės, ką ir kaip geria, vienintelis jų tikslas – apkvaišti. Jei pasirodys, kad degtinė ar koks „vaisiukas“ dėl kainos ir stiprumo santykio yra patrauklesni, persiorientuos į juos“, – mano G.Aukštinaitis.
Nuosmukis neišvengiamas
„Kalnapilio-Tauro grupės“ bendrovės generalinis direktorius Marijus Kirstukas teigia suprantantis, kad politikai keldami akcizą alui tikisi padidinti įplaukas į valstybės biudžetą, tačiau neabejoja, kad pasekmės bus visiškai priešingos lūkesčiams.
„Pernai akcizą alui padidinus 10 proc. alaus rinka krito apie 9–10 proc. Skaičiai rodo, kad politikų sprendimas nepasiteisino. Net bijočiau sakyti, kas būtų, jei pritartų siūlymui akcizą pakelti 50 procentų“, – teigė M.Kirstukas.
Anot direktoriaus, padidinus akcizą alus neišvengiamai pabrangtų, natūralu, kad kristų jo vartojimas, o gamintojai būtų priversti mažinti sąnaudas ir atsisakyti dalies darbuotojų.
„Akcizo pakėlimas tikintis, kad valstybės biudžetas gaus papildomų pajamų, tėra savęs apgaudinėjimas. Valstybei tektų papildomi įsipareigojimai mokėti pašalpas be darbo likusiems žmonėms. Be to, aludariai nėra atskira ir nepriklausoma šaka. Gamindami mažiau, būsime priversti mažiau ir pirkti. Tai atsilieps ne tik žemės ūkiui, salyklo gamintojams, bet ir transporto, viešojo maitinimo sektoriams“, – mano M.Kirstukas.
Seimūnų argumentai, esą Lietuva turi sekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir mažinti silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų kainų skirtumą, direktoriaus nuomone, pateikti tik ieškant priemonių ekonomiškai nepagrįstiems sprendimams pateisinti.
„Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse alus kainuoja dar pigiau nei Lietuvoje, o stiprieji gėrimai – dar brangiau“, – pabrėžia direktorius.
Anot jo, politikai nėra teisūs kalbėdami apie alaus gamintojų uždirbamus pelnus.
„Lietuviško alaus rinkoje susiklosčiusi įdomi situacija: yra tik vienas gamintojas, galintis pasigirti dideliu pelnu. Kitų aludarių padėtis prastesnė, o mažieji gyvena gana sunkiai. Negalima remtis vienos įmonės skaičiais“, – teigė M.Kirstukas.
Prisidengiantiems siekiu išblaivinti tautą Seimo nariams direktorius siūlo, užuot supančiojus aludarius, investuoti į socialines programas.
Laima Vaišnoraitė
