Nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje nesiskundžiant pirkėjų trūkumu, didelė dalis apie nuosavą pastogę svajojančių lietuvių priversti imti būsto paskolą. O vienas svarbiausių klausimų, į kurį tuomet jie privalo atsakyti, yra susijęs su palūkanomis: rinktis fiksuotas ar kintamas? Nuo to, kokį sprendimą priimsite, galite išlošti ar prarasti tūkstančius eurų.

Daugiabutis Vilniuje  (nuotr. Fotodiena.lt)

Daugiabutis Vilniuje (nuotr. Fotodiena.lt)

Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko, šiuo metu 98 proc. naujų būsto paskolų yra išduodamos su kintamomis palūkanomis, t.y tokiomis, kurių palūkanų normos fiksuotos iki 1 metų. To priežastis – didžiulis skirtumas tarp abiejų palūkanų dydžių.

Štai 2018 m. pabaigoje kintamų palūkanų norma Lietuvoje sudarė 2,3 proc., fiksuotų – net 5 proc.

„Didžiausias fiksuotų palūkanų normų privalumas yra savotiškas apsidraudimas nuo galimų palūkanų normų svyravimų ateityje. Įprasta, kad draudimo paslaugos kainuoja, taigi skirtumas tarp trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų neturėtų stebinti“, – aiškina V. Rutkauskas.

REKLAMA

Jo teigimu, imantieji būsto paskolas turėtų įvertinti, kad jos reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, o neapibrėžtumas dėl situacijos ekonomikoje per tokį laikotarpį yra labai didelis. Būtent šį neapibrėžtumą fiksuotos, o kartu ir didesnės, palūkanų normos sumažina.

„Pačios įmokos paskolos gavimo metu bus didesnės. Bet ilguoju laikotarpiu, tarpbankinėms palūkanų normoms ėmus sparčiau didėti, periodinės įmokos už paskolą gali tapti mažesnėmis negu tuo metu esančios kintamos palūkanų normos“, – apie tai, ką paskolas pasiėmusiųjų piniginėms gali reikšti fiksuotos palūkanos, aiškina V.Rutkauskas.

Virgilijus Rutkauskas (Lietuvos banko nuotr.)

Virgilijus Rutkauskas (Lietuvos banko nuotr.)

Be to, anot SEB banko valdybos nario Vaido Žagūnio, renkantis palūkanų rūšį svarbu atsižvelgti ir į asmens finansinę padėtį, įvertinti, kaip jam gali atsiliepti palūkanų didėjimas ateityje, ar jis turi imtis papildomų apsaugos priemonių.

„Fiksuotąsias palūkanas vertėtų rinktis tiems asmenims, kurie paskolos įmokoms turi skirti didelę savo pajamų dalį ir nesitiki pajamų augimo ateityje, taip pat tiems asmenims, kurių pajamos nepastovios, kurie neturi santaupų ar turi kitų finansinių įsipareigojimų“, – teigia V. Žagūnis.

Dvidešimčiai metų neužfiksuos

Tiesa, net ir pasiryžusieji didesnes, fiksuotas palūkanas mokėti visą paskolos laikotarpį, ne visada turės tokią galimybę. Štai SEB bankas fiksuotas palūkanas siūlo tik ne ilgesnei nei dešimties metų trukmės paskolai.

„2017 m. įsigaliojusiame su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme buvo perkelta Europos direktyva. Nors pačioje direktyvoje nėra apibrėžta, kas yra fiksuotosios palūkanos, tačiau įstatymo leidėjas Lietuvoje nustatė, kad fiksuotosios palūkanos yra tik tos, kurios nekinta visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį.

REKLAMA

Po šio įstatymo įsigaliojimo fiksuotąją kredito palūkanų normą SEB banke klientai gali rinktis tuomet, jei kredito sutartis pasirašoma ne ilgesniam negu dešimties metų laikotarpiui. Kitaip tariant, jeigu klientas būsto paskolą ima 10 metų laikotarpiui, palūkanos gali būti fiksuojamos dešimčiai metų, jei būsto paskolą ima 5 metų laikotarpiui, atitinkamai palūkanos gali fiksuojamos penkeriems metams“, – sprendimą komentavo V. Žagūnis.

Tiesa, jis pridūrė, kad dešimties metų neviršijančių būsto paskolų SEB banke išduodama nedaug – mažiau negu dešimtadalis.

Vidutinis naujai suteikiamų būsto paskolų terminas šiuo metu yra 23 metai.

Kaip pastebi finansinių konsultacijų bendrovės „M Capital“ konsultantė Jelena Šulžickienė, oficialiai šiuo metu fiksuotomis palūkanomis galima vadinti tik tokias, kurios nekis visą paskolos sutarties laikotarpį, todėl būsto kreditavimo atveju tokių pasirinkimų itin reta.

„Tiesiog skolinantis būstui, sutarties terminas dažniausiai yra 20 ar 30 metų. Tokiam laikotarpiui vertindami palūkanų augimo riziką, bankai arba nesiūlo fiksuotų palūkanų, arba jų dydis būna nekonkurencingas kintamoms, nebent paskolos laikotarpį pasirinkus tikrai trumpą.

Iš kitos pusės, palūkanas kintančias tarkim, kas 5 metus, bankai gali suteikti jas pervadinę į ilgalaikes kintamas palūkanas. Bet kokiu atveju, pasirinkimas fiksuoti palūkanas ilgesniam ar visam paskolos laikotarpiui reiškia, kad kreditą išduodanti įstaiga vertins savo ateities riziką ir todėl palūkanų norma bus aukštesnė. Tokio fiksavimo privalumas – saugumas, kad paskolos įmokos nekis“,  – aiškina J. Šulžickienė.

REKLAMA

Persigalvojimas kainuoja

Vis dėlto, jeigu paskolą fiksuotomis palūkanomis paėmęs žmogus vėliau dėl to gailisi, teoriškai jis gali jas pakeisti į kintamąsias. Tačiau tai jam kainuos. Anot V. Žagūnio, SEB banke jam tai kainuotų 1,5 proc. dydžio kredito likučio, jeigu iki paskolos pabaigos likę iki 5 metų. Jeigu metų daugiau, tuomet mokestis siekia apie 3 proc. kredito likučio. Bet kuriuo atveju, mokestis negali būti mažesnis nei 250 eurų.

V. Žagūnis primena, kad pasirinkus būsto paskolas su kintamomis palūkanomis, jos susiejamos su atitinkamai 3, 6, arba 12 mėnesių EURIBOR (Vidutine Europos tarpbankine palūkanų norma). Šiuo metu EURIBOR reikšmės yra neigiamos ir, prognozuojama, tokiomis turėtų išlikti artimiausius metus.

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas bazinės palūkanų normos šiemet nedidins, o ją 0,25 proc. punkto pakels tik 2020 metų pabaigoje. Todėl tikimybė, kad dažniausiai naudojama 3 arba 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma šiais metais taps teigiama – itin nedidelė.

Lietuvos banko ekonomistas V. Rutkauskas pastebi, kad ilgą laiką būsto paskolų palūkanų normos buvo vienos mažiausių per pastaruosius 15 metų. Bet sparčiai augant ekonomikai, ūgtelėjus infliacijai, tikėtis palūkanų normų mažėjimo vargu ar būtų galima.

Bankai
2019-03-28 07:15:59
Kisa fiksuotas palukanas, nes is ju uzdirba papildomai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
dominique 2019-10-29 21:21:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1

Sveiki

  Aš turiu kapitalo, kuris bus naudojamas trumpalaikėms ir ilgalaikėms specialioms paskoloms teikti,
  nuo 5000 iki 2 500 000 € bet kuriam rimtam asmeniui, norinčiam gauti šią paskolą. Interesai
  2% per metus. Jei jus domina, susisiekite su manimi
el. paštas: [email protected]   ATSAKYTI
dominique 2019-10-29 21:20:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1

Sveiki

  Aš turiu kapitalo, kuris bus naudojamas trumpalaikėms ir ilgalaikėms specialioms paskoloms teikti,
  nuo 5000 iki 2 500 000 € bet kuriam rimtam asmeniui, norinčiam gauti šią paskolą. Interesai
  2% per metus. Jei jus domina, susisiekite su manimi
el. paštas: [email protected]   ATSAKYTI
Lissa 2019-03-28 21:24:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Nori rasti moterį, vieną naktį? Sveiki atvykę į >>>> Sexcoss.Com   ATSAKYTI
Bankai 2019-03-28 07:15:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kisa fiksuotas palukanas, nes is ju uzdirba papildomai   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Pinigai, apsauginė kaukė. Justino Auškelio nuotr.
Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl ...
(Žygimanto Gedvilo ir Andriaus Bagdono nuotr.)
Dauguma tautiečių savaitgalius ar atostogas leidžia prie ežerų ar upių. Tačiau kyla konfliktai, nes žmonės nepasidalina vandens telkinių pakrančių. Šalia jų sodybas turintys ...
Asociatyvi nuotr. (nuotr. TV3)
Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto ...
Vilniaus oro uostas. Fotodiena/Justinas Auškelis
Latvijos oro bendrovė „AirBaltic“ pranešė nuo pirmadienio skraidinanti nauja kryptimi – iš Vilniaus į Kroatijos kurortą Dubrovniką.  Šiuo metu „airBaltic“ kasdien vykdo ...
Nida  (nuotr. Fotodiena.lt)
Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai. „Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų