Lietuvos agronomai vis dažniau kartoja, kad šalies dirvožemiai alinami – iš viršutinio derlingojo sluoksnio išnešama daugiau maistinių elementų negu grąžinama. Juos išplauna vanduo arba nuneša vėjo erozija. Dėl šios priežasties intensyviai žemės ūkio veiklai naudojamus dirvožemius būtina iš esmės gerinti. Vienas iš projektų, siekiant šio tikslo, inicijuotas Aleksandro Stulginskio universiteto, jau pradėtas įgyvendinti gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

(nuotr. Shutterstock.com)

(nuotr. Shutterstock.com)

REKLAMA

Žinios sklinda ir už projekto ribų

Docentas, mokslų daktaras Evaldas Klimas, pasakodamas apie projektą „Nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymo galimybės augalininkystės ūkiuose“ neslepia, kad panašios iniciatyvos poreikis buvo jaučiamas jau kurį laiką. Dirvožemio situacijos blogėjimas padiktavo, kokių priemonių reikia imtis. Nors projektas dar tik pradinės stadijos – pirmieji rezultatai jau pastebimi, o dirvožemio situacija parodomuosius bandymus turinčiuose ūkiuose pradėjo gerėti.

„Šio projekto metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas dėl netinkamo ūkininkavimo nualintiems ir eroduojantiems dirvožemiams. Demonstraciniai bandymai įrengti keturiuose Lietuvos regionuose, prie kiekvieno bandymo yra suburtos ūkininkų patirties pasidalijimo grupės. Siekdami paskleisti informaciją, rengiame patirties pasikeitimo grupių susitikimus, seminarus ir lauko dienas, į kurias kviečiami ne tik projekte dalyvaujantys ūkininkai, bet ir kiti šia tema besidomintys žmonės. Taigi vienas iš tikslų puikiai įgyvendinamas – naudinga informacija pasklinda daug plačiau, net ir už projekto ribų“, – projekto detalėmis dalijasi E. Klimas.

Docentas Evaldas Klimas

Docentas Evaldas Klimas

Specialistas pasakoja, kad projekte, kuris prasidėjo 2017 m. pavasarį, siekiama demonstruoti pažangiausias dirvožemio gerinimo technologijas konkrečiomis skirtingų regionų sąlygomis. Prakalbus apie konkrečias priemones, kurių bus imtasi, E. Klimas pabrėžia inovatyvių priemonių svarbumą: lauko sėjomainos grandžių̨ koregavimą̨ naudojant įsėlinius ir posėlinius tarpinius pasėlius, žaliąsias trąšas ir daugiametes žoles bei daugianarius ir daugiakomponenčius pasėlius. Taip pat efektyvų augalinių liekanų̨ panaudojimą̨, organinės anglies sankaupas didinantį žemės dirbimą̨ ir pan.

REKLAMA

„Kiekvieno ūkininko, kartu ir mūsų, tikslas ūkininkauti taip, kad dirvožemis ne blogėtų, o palaipsniui gerėtų. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama – organinės medžiagos dirvožemyje ir humuso mažėjimas, kurį sukelia organinių trąšų stoka, sėjomainos nesilaikymas, kai šiaudai išvežami, o ne paskleidžiami laukuose. Juk mes turime rūpintis ne tik savo šiandienos gerove, bet ir būti atsakingi prieš ateities kartas – turime rūpintis Lietuvos žeme, tinkamai ūkininkauti, neteršti savo aplinkos“, – projekto svarbumu įsitikinęs E. Klimas.

Parama ir mokslo institucijos – į pagalbą ūkiams

Šis ASU projektas buvo itin tinkamas gauti paramą pagal KPP 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, kurios vienas pagrindinių prioritetų – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas.

„Esame suinteresuoti, kad ateities kartos nebūtų nusivylusios mūsų dabartiniais sprendimais. Turime itin rūpintis šalies dirvožemiu, jo erozijos prevencija bei tvarkymo gerinimu. Atrodo, mūsų šalis nėra didelė, tačiau klimato ir agrarinės sąlygos tikrai skiriasi skirtinguose regionuose. Dėl šios priežasties skatiname ūkininkus dalytis patirtimi, bendradarbiauti su mokslo institucijomis. Šiai paramai gauti gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Šiuo paraiškų priėmimo etapu numatoma skirti daugiau nei 3,4 mln. eurų paramos lėšų“, – apie paramos reikalingumą pasakoja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausias specialistas Sigitas Miškinis.

REKLAMA

Specialistas primena, kad finansinė pagalba gali būti skirta padengti 100 proc. projekto išlaidų – rengti parodomuosius bandymus, organizuoti seminarus, lauko dienas bei kitus informavimo renginius skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas. Vis dėlto paramos suma negali viršyti 150 000 Eur vienam projektui. Teikti paraiškas šiai paramai gauti galima nuo šių metų kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

.

.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Degalų kainos
Karantino metu šalies degalinių apyvarta kai kur krito ir trečdaliu. Tačiau bent tiems, kas dar gali važiuoti ir važiuoja yra gera žinia – atsiranda vis daugiau vietų, kuriose ...
 (nuotr. Fotodiena.lt)
Didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose vasarį, palyginti su šių metų sausiu, buvo mažesni. Visgi didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos penkiaženklės, ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. ...
Pasienis (nuotr. stop kadras)
Pasienyje su Latvija, ties Grenstalės-Saločių patikros postu susiformavo kelių kilometrų vilkikų eilės. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas ...
Veido kaukės Norfoje
„Facebook“ kilo pasipiktinimo banga dėl to, už kokią kainą prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse dabar pardavinėjamos veido kaukės, kurias rekomenduojama dėvėti viešose ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų