Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas BNS informavo, kad jau praėjo maksimalus 180 dienų palūkanų skaičiavimo laikotarpis, todėl susikaupė 5,935 mln. eurų palūkanų. Toliau palūkanos nebeskaičiuojamos.
Konkurencijos įstatymas numato, kad palūkanos už baudas pradedamos skaičiuoti po trijų mėnesių nuo sprendimo paskelbimo, o baigiamos - sumokėjus baudą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.
Rekordinę 35,651 mln. eurų baudą „Gazprom“ taryba skyrė 2014 metų spalį, o pernai gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai patvirtino tarybos sprendimą. Rusijos koncernui laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas patikėtas antstolės Irenos Beliačic kontorai.
Š. Keserauskas anksčiau pripažino, kad nebus lengva išieškoti baudą iš „Gazprom“, tačiau pridūrė, kad tai nėra beviltiškas atvejis. I. Beliačic BNS nekomentuoja išieškojimo proceso, nes teigia neturinti ką pasakyti. Bauda gali būti išieškota tik iš „Gazprom“ turto Lietuvoje arba Europos Sąjungoje.
Taryba 2014 metų birželį pripažino, kad „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusia Lietuvos elektrine) dėl dujų mainų sutarties 2013-2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti sutartį su kita dujų tiekimo įmone ir taip pažeidė 2004 metais tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų sąlygas.
Konkurencijos taryba tuomet leido „Gazprom“ įsigyti tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad jis nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų. „Lietuvos dujos“ tuomet užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, jos dujų tinklai nebuvo sujungti su ES tinklais, o „Gazprom“ buvo vienintelis galimas dujų tiekėjas į Lietuvą - kito alternatyvaus tiekėjo nebuvo.
2012 metų pradžioje „Lietuvos energija“ (dabar - LEG) surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir kreipėsi į „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę sudaryti dujų mainus. Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekė į Lenkiją per Baltarusiją, būtų nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.
Tuomet skelbta, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas vartotojams.
