Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 771,9 euro - 8,1 proc. daugiau nei 2015-ųjų tą patį ketvirtį.
Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 8,5 proc. iki 600,8 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Per ketvirtį - antrąjį ketvirtį, palyginti su sausio-kovo mėnesiais - vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 3,2 proc. ir 2,9 procento. Darbo užmokesčio padidėjimą antrąjį ketvirtį lėmė didesnis darbo dienų skaičius, sezoniškumas ir kitos priežastys, per metus - didesnės darbų apimtys ir didesnis darbo valandų skaičius, nuo sausio 1 dienos iki 350 eurų padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per ketvirtį padidėjo 1,8 proc., o per metus - 7,7 procento.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 783,2 euro, privačiame sektoriuje - 766,1 euro, arba atitinkamai 2,7 proc. ir 3,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį padidėjo 2,4 proc. iki 608,8 euro, privačiame sektoriuje - 3,1 proc. iki 596,7 euro.
Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 9,4 proc., o išmokėtas - 6,3 proc. ir 9,7 procento.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per ketvirtį išaugo atitinkamai 1,3 proc. ir 2 proc., per metus - 5,6 proc. ir 8,9 procento.
Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo beveik visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse: nuo 10,9 proc. (elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo) iki 1,1 proc. (administracinės ir aptarnavimo). Trijose ekonominės veiklos rūšyse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo: informacijos ir ryšių – 0,6 proc., finansinės ir draudimo – 2,9, nekilnojamojo turto operacijų – 3,8 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje toliau atsilieka nuo vyrų algų
Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį 133,1 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys.
Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 84,1 proc., o išmokėtas (neto) - 85,4 proc. vyrų algos.
Statistikų duomenimis, antrąjį ketvirtį vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) buvo 706,4 euro, vyrų - 839,5 eurai, o išmokėtas - atitinkamai 554,3 euro bei 648,7 euro.
Vien valstybės sektoriuje vidutinis moterų paskaičiuotas atlyginimas balandžio-birželio mėnesiais siekė 726,5 euro, privačiame sektoriuje - 691 euras ir buvo atitinkamai 164,2 euro bei 132,6 euro mažesnis už vyrų darbo užmokestį.
Vidutinis išmokėtas moterų atlyginimas valstybės sektoriuje antrąjį ketvirtį siekė 568,6 euro, privačiame - 543,5 euro ir nuo vyrų darbo užmokesčio atsiliko atitinkamai 116,4 euro bei 94 eurais.
SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko komentaras
Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 8,1 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,5 proc., o realusis užmokestis – 7,7 procento. Šie pokyčiai nestebina, nes sąlygos sulaukti panašaus darbo užmokesčio augimo išliko tokios pat kaip ir pirmą ketvirtį: nedarbas mažėjo, konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų didėjo, minimalus darbo užmokestis augo, bendrovių pelningumo rodikliai ir galimybės didinti algas buvo neblogos. Tikėtina, kad didelių staigmenų nepateiks ir darbo užmokesčio pokyčiai antrą pusmetį, nepaisant to, kad ekonomikos augimas šiek tiek nuvilia, o eksporto rinkos daug pasitikėjimo nekelia.
Labiausiai algos augo apgyvendinimo ir aptarnavimo sektoriuje
Kalbant apie įvairias ekonomikos šakas, didesnių netikėtumų dėl darbo užmokesčio pokyčių nėra.. Labiausiai per metus atlyginimus pakėlė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės – antrą ketvirtį vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 13,7 proc. didesnis negu prieš metus. Šiame sektoriuje beveik kas trečias darbuotojas gauna minimalų ar net mažesnį mėnesio atlygį, todėl pastarieji MMA didinimai turėjo įtakos vidutinių algų kilimui. Beje, šis sektorius sėkmingai auga – antrą šių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigos sulaukė 10 proc. daugiau svečių negu prieš metus, todėl šiuo metu didėja ir ateityje dar didės darbuotojų poreikis.
Nebestebina besitęsiantis darbo užmokesčio augimas informacijos ir ryšių ar apdirbamosios gamybos sektoriuose, nes juose sunkiausia pritraukti naujos kvalifikuotos darbo jėgos. Mažiausiai darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį augo viešojo valdymo, gynybos, socialinio darbo ir energetikos sektoriuose. Pastarojo sektoriaus plėtra nurimusi, o vidutinis darbo užmokestis jame yra vienas didžiausių Lietuvoje, taigi algas darbuotojams energetikos bendrovės kelia atsargiai. Beje, vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje augo lėčiau negu privačiame dėl valdžios siekio riboti valstybės išlaidų augimą.
Realusis darbo užmokestis pralenkė prieškrizinį lygį
Realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinant kainų pokyčius šalyje, šiais metais pranoko prieškrizinį lygį ir šiuo metu yra didžiausias šalies istorijoje. Visgi pajamų nelygybė Lietuvoje nemažėja ir tik aštrina visuomenės susiskaldymą. Akis bado ir tai, kad vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje vis dar mažesnis negu Latvijoje. Tiesa, pastaraisiais ketvirčiais atsilikimas mažėja, o tam įtakos turi tai, kad Latvijoje per metus MMA padidėjo 2,8 proc., arba daug mažiau negu Lietuvoje, kur MMA pakilo 16,7 procento.
Nors Estijoje dirbančiųjų perpus mažiau negu Lietuvoje, bet IT specialistų skaičius toks pat
Svarstant, kodėl vidutinė alga Latvijoje ar ypač Estijoje yra didesnė negu Lietuvoje, verta atsižvelgti į darbuotojų užimtumą pagal ekonomikos šakas. Didžiausias algas visose Baltijos šalyse gauna IT, finansų ir energetikos sektoriuose dirbantys asmenys. Tai suprantama, nes šiuose sektoriuose kuriami didžiausios pridėtinės vertės produktai, paslaugos.
Mūsų šalyje visų užimtųjų skaičius 2015 metais buvo 2,1 karto didesnis negu Estijoje ir 1,5 karto didesnis negu Latvijoje. Vis dėlto Estijoje ir Latvijoje IT sektoriuje dirbo 26 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje, kuri užimtųjų skaičiumi smarkiai lenkia kaimynes – vos 27 tūkstančiai gyventojų. Latvijoje finansų sektoriuje dirba daugiau žmonių negu visoje Lietuvoje. Energetikos sektoriuje padėtis panaši – Lietuvoje jame dirba mažiau žmonių negu Latvijoje ir tik šiek tiek daugiau negu Estijoje. Tačiau žemės ūkio veikla Lietuvoje verčiasi 4,8 karto daugiau žmonių negu Estijoje ir 1,7 karto daugiau negu Latvijoje. Beje, šiame sektoriuje, palyginti su kitais, dažniau dirbama pagal individualios veiklos pažymas, o ne darbo sutartis.
Apibendrinant, dažnai pastebima, kad mažesnės kvalifikacijos žmonės Vakarų Europoje uždirba santykinai daugiau negu Lietuvoje. Visgi dažnai pamirštama pridurti, kad ten daug daugiau žmonių dirba aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, tad ir žmonės gali daugiau mokėti už paslaugas, kurias teikia mažesnės kvalifikacijos asmenys.
Didelių darbo užmokesčio pokyčių artimiausiu metu neturėtų būti
Esminių vidutinio darbo užmokesčio pokyčių artimiausiais ketvirčiais nereikia tikėtis. Kitais metais MMA turėtų augti mažiau negu šiemet, tad šio veiksnio įtaka bus mažesnė ir vidutinis darbo užmokestis šalyje augs šiek tiek lėčiau. Verslininkams apsaugoti darbuotojus nuo konkurentų bus dar sunkiau, ypač dabar, kai lūkesčių dėl didesnio atlyginimo spiralė vis labiau įsisuka. Kita vertus, smarkus darbo užmokesčio augimas skatins įmonių investicijas į mašinas, įrenginius, programinę įrangą. O mažiau našioms bendrovės, kurios dirba eksporto rinkose, bus vis sudėtingiau.
