Trys sritys, nuo kurių priklausys Lietuvos ateitis

 Galima pasidžiaugti po krizės gerėjančiais Lietuvos statistiniais rodikliais, tokiais kaip mažėjantis nedarbas, augantis konkurencingumas bei augti pradedantys atlyginimai, pirmadienį Vyriausybės konferencijų salėje ragino pasidžiaugti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

„Vis dėlto stengtis turime dėl ko – šalies ateitį formuosiantys kriterijai neblizga“, – aiškino LPK atstovas.

R. Dargis teigė, kad egzistuoja trys esminės sritys, nuo kurių priklausys šalies ekonomikos tvarumas – žmogiškieji ištekliai, finansų tvarumas ir konkurencinė aplinka.

Demografija kenks konkurencingumui

LPK vadovas pasakojo, kad nors gimstamumo rodikliai Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau toli gražu nesiekia šalies augimui reikiamo vidurkio.

REKLAMA

„Emigracijos mastai ir mirtingumas kasmet iš Lietuvos pašalina praktiškai po vieną miestą“, – sakė R. Dargis ir pridūrė, kad nesikeičiant situacijai netolimoje ateityje galime sulaukti dienos, kuomet Lietuvoje gyvens mažiau nei 2,7 mln. gyventojų.

„Žinoma, didžiausias sumažėjimas bus fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų kategorijoje“, – sakė LPK prezidentas. Vis dėlto R. Dargis teigė, kad dėmesį reikėtų kreipti ne tiek į pačius skaičius, o į tai, kiek nedirbančiųjų tenka vienam dirbančiajam.

Teigiama, kad tokia situacija ilgainiui gels viešiesiems finansams, o tokia situacija gali mažinti konkurencingumą bei patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms.

Naują kartą ugdo bemoksliai

LPK atstovas negailėjo karčių žodžių Lietuvos švietimo sistemai, kuri, anot LPK atstovo, neatitinka šalies poreikių. „Net 60 proc. studentų studijuoja socialinius ir humanitarinius mokslus, tad ar galime kalbėti apie inovacijas ir technologinio verslo augimą“, – sakė R. Dargis ir pridūrė manąs, kad moksleiviai renkasi lengviausią kelią.

LPK atstovo teigimu, norint patenkinti IT verslo poreikius, kasmet reikia 5 tūkst. specialistų, tačiau mokyklose informacinių technologijų egzaminą renkasi mažiau nei 2 tūkst. jaunuolių. „Skaičiai kalba patys už save“, – pasakė R. Dargis.

Teigiama, kad panaši situacija egzistuoja ir Švedijoje, tačiau ten atlikus detalų situacijos vertinimą paaiškėjo, kad problemos esmė glūdi dar mokyklose. „Paaiškėjo, kad mokytojais tampa mažiausiais balais mokyklą baigę asmenys – manau, panašumų su Švedija rastume ir Lietuvoje“, – sakė LPK prezidentas.

REKLAMA

Kaip vieną problemos sprendimų būdų R. Dargis įvardijo darbo jėgos imigracijos skatinimą. „Nereikėtų tikėtis, kad tokio tipo politiką mums atsiųs Briuselis – tai kiekvienos valstybės reikalas, todėl raginčiau nebūti paskutiniais apsisprendusiais, kaip šioje situacijoje elgtis“, – Vyriausybės atstovams sakė R. Dargis.

Regionuose – kreditavimo badas

LPK atstovo teigimu, nors kreditavimas auga, jis vis dar yra ypač žemo lygio.


Rašyti komentarą...
X
X
2013-12-03 17:20:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
:DDDD o vis viena kiša savo... Darbo santykių liberalizavimas, darbininkų iš trečiųių šalių įvežimas ir valstybinio turto privatizavimas....Viskas naudinga tik jam. Maksima puikiai valdė nekilnojamą turtą. Pigiai. O darbuotojams ten buvo gera....
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų