„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – augimas nelėtės. Prognozuojama, kad 2014 m. BVP padidės 4 proc., o 2015 m. augimas paspartės iki 4,5 procento. Šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – ji sumažės iki 1,3 proc. ir išliks žemiau Mastrichto kriterijaus. Pagrindiniais iššūkiais išliks struktūrinės reformos ir viešųjų finansų balansavimas.

Swedbank (nuotr. Fotodiena.lt/Audrius Bagdonas) (nuotr. Balsas.lt)

Swedbank (nuotr. Fotodiena.lt/Audrius Bagdonas) (nuotr. Balsas.lt)

„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad nepaisant pastarojo meto nerimo dėl galimo JAV nemokumo bei karinės intervencijos Sirijoje, šiuo metu išorinė ekonominė aplinka gerėja. „Euro zonos ekonomikos augimo nebeslopins biudžeto deficito mažinimo priemonės, įmonės bei gyventojai taupys mažiau, o tai leis sparčiau kurti naujas darbo vietas bei didins paklausą vienoje pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių pasaulio ekonomikos, ir ypač išsivysčiusių rinkų, atsigavimą bus išliekanti palanki centrinių bankų pinigų politika. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV bazinės palūkanos bus pradėtos didinti tik 2015 m. viduryje, o Europoje dar vėliau – 2015 m. pabaigoje. „Dar bent du metus bazinės palūkanos išliks arti nulio, o ir vėliau jos didės labai nuosaikiai – centriniai bankai verčiau rizikuos sukelti šiek tiek didesnę infliaciją, nei per anksti nuslopinti trapų ekonomikos augimą“, – prognozuoja N. Mačiulis. Teigiamos įtakos ekonomikos augimui turės ir tai, kad JAV federalinių rezervų sistema ilgiau nei prognozuota didins pinigų pasiūlą, be to panašių priemonių vėl imtis gali ir Europos Centrinis Bankas.

Lėtėjantį eksporto augimą amortizuos vidaus paklausa

Šių metų vasarą eksporto augimas pastebimai sulėtėjo ir, tikėtina, nebepakartos sparčių praėjusių metų ir pirmojo šių metų pusmečio augimo tempų. Pramonės ir eksporto augimo sulėtėjimą daugiausiai lėmė prastesni stambiosios pramonės – naftos produktų ir trąšų gamintojų – rezultatai, tačiau dauguma kitų sektorių išliko konkurencingi ir toliau sparčiai didino gamybos apimtis. Apdirbamosios gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, augimas rugsėjo mėnesį siekė 7,8 proc. ir buvo sparčiausias per pastaruosius penkis mėnesius. „Spartaus pastarųjų metų pramonės ir eksporto augimo tikėtis nebereikėtų – konkurencija užsienio rinkose padidėjo, todėl užimti didesnę rinkos dalį be papildomų investicijų bus gana sudėtinga“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Jo teigimu, užsienio prekybos perspektyvas gali dar labiau pabloginti prasta Baltarusijos ekonominė padėtis bei rizika, jog įtampa tarp Rusijos ir ES užsitęs.

REKLAMA

Šviesesnes tendencijas ekonomistai įžvelgia vidaus rinkoje ir prognozuoja tolimesnį namų ūkių vartojimo augimą, kuris įgavo pagreitį šių metų vasarą. Tam didžiausios įtakos turės žema infliacija bei teigiamos tendencijos darbo rinkoje – registruotas nedarbo lygis pirmą kartą po sunkmečio nukrito žemiau 10 proc. ribos, o jau beveik pusmetį nemažėjantis ir apie 30 tūkst. siekiantis laisvų darbo vietų skaičius rodo, kad nedarbo mažėjimo tendencija tęsis. „Spartėjantis realaus darbo užmokesčio augimas, istorinėse žemumose išliekančios palūkanų normos bei akivaizdžiai atsigaunanti būsto rinka ir toliau teigiamai veiks gyventojų lūkesčius ir skatins vidaus paklausą“, – prognozuoja N. Mačiulis. „Swedbank“ nekeičia darbo rinkos prognozių – 2015 m. nedarbas sumažės iki 8,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas 2014 ir 2015 m. paspartės iki, atitinkamai, 5,3 ir 6,1 procento.

Lietuvos viešieji finansai - netvarūs

Nors valdžios sektoriaus finansų deficitas toliau mažės ir 2014 m. nebesieks 2 proc. BVP, ekonomistai įžvelgia ilgalaikių struktūrinių problemų, kurioms sprendimas dar nerastas. Bent iki 2016 m. valdžios išlaidų augimą apribos fiskalinės drausmės įstatymas, reikalaujantis deficito ir BVP santykį mažinti bent vienu procentiniu punktu per metus. Tuo pačiu metu įsipareigojimas didinti ir kompensuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir kai kurias socialines išmokas užkirs galimybes didinti finansavimą visoms kitoms sritims.

„Lietuva, turėdama vienas mažiausių biudžeto pajamų ES, tuo pačiu metu išlaiko vieną didžiausių viešųjų sektorių – beveik trečdalis visų užimtųjų dirba ne privačiame sektoriuje. Tai yra dvigubai daugiau nei EBPO šalių vidurkis. To pasekmė – neadekvatūs viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, neviliojantys jame dirbti jaunų ir gabių specialistų bei neužkertantys kelio galimoms korupcijos apraiškoms“, – problemą aiškina N. Mačiulis.

REKLAMA

Jo nuomone, į šią problemą ir į netvarius Lietuvos viešuosius finansus pavasarį dėmesį turėtų atkreipti ir Europos Komisija bei ECB. Vienas problemos sprendimo būdas – tai biudžeto pajamų didinimas, tačiau jis sunkiai įgyvendinamas turint omenyje šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimo mastą. Daugiau lėšų būtų galima gauti iš valstybės valdomų įmonių, tačiau progreso šioje srityje pasigendama. Todėl ekonomistas rekomenduoja imtis esminės struktūrinės reformos, tai yra, peržiūrėti, kurios valstybės funkcijos yra perteklinės, kurios institucijos per didelės, o kurių apskritai galima atsisakyti. Viešojo sektoriaus ir jo teikiamų paslaugų optimizavimas sudarytų prielaidas sparčiau didinti jo darbuotojų atlyginimus – mokėti kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį. „Iki tol teks gyventi su skurdžiu biudžetu ir ribotomis jo galimybėmis“, – reziumuoja ekonomistas.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų