Silvestras Guoga
2007.03.03 16:09

Padėtis pasaulio ir Baltijos akcijų rinkose buvo kur kas įdomesnė už prekybą atskiromis akcijomis. Šalia gigantiškų rinkų judesių nublanko svarūs Lietuvos bendrovių rezultatai. Vilniaus biržą krėtė investuotojų lūkesčiai ir neaiškios kilmės gandai.

Nuopuolio dienos

Po aktyvios pirmadienio prekybos antradienis pasižymėjo nemaža apyvarta ir akcijų kritimu. Naujienos nebuvo palankios Baltijos šalių rinkoms. Išlikęs nerimas dėl gandų apie lato devalvaciją vertė fiksuoti pozicijas. Po prieš tai sekusios savaitės, neapsisprendimo rinkoje, toks apyvartų augimas ir kainų kritimas atrodė grėsmingai. Antradienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 12,6 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 3/20. “Danske Bank” besivystančių rinkų apžvalgoje pataria kovo mėnesį pernelyg nerizikuoti netgi tradiciškai stabiliose Baltijos šalių rinkose.

Trečiadienį pakankamai didelė apyvarta ir kritęs indeksas rodė investuotojų išsipardavimus. Gan daug smulkiųjų traukėsi iš APG1L (Apranga), TEO1L, UKB1L (Ūkio bankas) pozicijų. Apyvarta be tiesioginių sandėrių – 19,3 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 2/34

REKLAMA

Ketvirtadienis buvo ypatingas – vėl prisiminti įmonių fundamentalūs duomenys – pradėta pirkti akcijas. Ko gero, įtakos turėjo B.Bernankės pranešimas kongresui, kuriame tikimasi ekonomikos „saikingo augimo“. Apyvarta be tiesioginių sandėrių – apie 14 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 30/10.

Penktadienį visu smarkumu buvo grįžta atgal. Apyvarta be tiesioginių sandėrių – apie 9,9 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 2/31.

Per visą savaitės kritimą nepatogiausioje padėtyje buvo įsigiję spekuliatyvių ir ne itin likvidžių akcijų PTR1L (Panevėžio statybos trestas), KTK1L (Kauno tiekimas): jų gana lengva nusipirkti, bet sunku greitai ir be nuostolių pasitraukti iš pozicijos – ypač rinkai krentant. OMXV per savaitę krito –5,54 proc. Nepaisant paskelbtų įspūdingų apyvartų ir agresyvios plėtros prognozių „Aprangos“ akcijos per savaitę krito –2,27 proc., nors išliko paklausios.

Akcijų kritimai buvo tokie stiprūs ir netikėti, kad makleriai netgi suskubo išleisti komentarus, kuriais ramino investuotojus.

Nuvertėjęs lato gandas

Investuotojai Baltijos šalyse kentė nuo gandų apie lato devalvaciją, analitikų perspėjimų apie einamosios sąskaitos deficitą hiperbolizuoto interpretavimo. Latvijos vidutinė tarpbankinė palūkanų norma RIGIBOR svyravo ne ką mažiau nei akcijų rinkos indeksai, lato kurso pokytis euro atžvilgiu taip pat buvo didžiausias nuo 2005 m.

Baltijos šalys dėl einamosios sąskaitos deficito perspėjamos ne pirmą kartą. Sparčiai augančiose nedidelėse šalyse einamosios sąskaitos deficitas nėra retenybė. Baltijos šalys einamosios sąskaitos deficitus finansuoja užsienio kapitalo įplaukomis (ypač ženkli yra užsienio kapitalo dalis, skirta bankų paskoloms). Kita vertus, šalis varžo įsipareigojimai išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir žemą infliaciją.

REKLAMA

Todėl gandai, kad Latvija, siekdama mažinti einamosios sąskaitos deficitą ir infliaciją gali devalvuoti latą buvo be pagrindo. Šiuo metu valiutos devalvacija būtų blogiausia, ką galėtų sugalvoti centrinis bankas. Taip šalis pažeistų antrojo valiutų kursų mechanizmo (ERM II) valiutos stabilumo reikalavimus (faktiškai atidėtų euro įvedimą jau visai neapibrėžtam laikui), ir dar labiau padidintų infliaciją: mat, brangtų importas, o dėl nedidelio našumo ir mažo konkurencingumo pasaulio rinkose eksportuojamos prekės pranašumo neįgytų. Be to, Latvija, prisijungdama prie ERM II, vienašališkai įsipareigojo išlaikyti kurso svyravimus +/-1 proc. ribose, nors ERM II leidžiama norma: +/-15 proc.

Gali būti, kad Latvijos centrinis bankas didins privalomųjų rezervų normą komerciniams bankams, taip malšindamas paskolų įkarštį. Kitą savaitę tikimasi Europos centrinio banko palūkanų normų didinimo – gal tai nors kiek atšaldys perkaitusias Baltijos šalių ekonomikas?

Žvelgiant į Latvijos ekonomikos pamokas, matyti, ką įgijo ir ko neteko Baltijos šalys, veiksmų lankstumą paaukoję patikimumo dėlei.

Nepaisant turimo ribotų reguliavimo instrumentų, panašu, kad fiksuoto valiutos kurso pasirinkimas dar kartą gelbsti Baltijos šalis, nes gandai ir perdėti rinkos dalyvių lūkesčiai pridarytų nemaža žalos esant dviems veiksniams: „plaukiojančiam“ valiutos kursui (neturime) ir manipuliuoti viešąja nuomone ir ekonomika mėgstantiems politikams (turime: juk dėl kairiųjų politikų siekio išlikti bet kokia kaina, euro įvedimą Lietuvoje matėme kaip savo ausis).

REKLAMA

Kinų biurokratai, niūrusis Greenspanas, recesija ar viskas kartu?

Pirmadienį buvęs JAV Federalinio rezervų banko vadovas Alanas Greenspanas įspėjo dėl galimos JAV recesijos 2007 metų pabaigoje. Antradienį Šanchajaus sudėtinis indeksas (SSE composite) krito 8,84 proc. Kinijos kritimą paskatino gandai, kad gali būti padidinti mokesčiai už pelną, uždirbtą iš prekybos akcijomis. Kita gando versija - investuotojai sunerimo dėl centrinio banko padidintos privalomų komercinių bankų atidėjimų normos.

Mažai kas atkreipė dėmesį, kad nebuvo jokių fundamentalių makroekonominių priežasčių kritimui – ekonomikos vystymasis nesulėtėjo, o bendri rodikliai išlieka geri. Po ilgo ir stataus kilimo korekcija buvo tikėtina tik psichologiškai. Trečiadienį sudėtinis indeksas kilo 3,94 proc.

Kai kurių analitikų manymu, fundamentaliais rodikliais pagrįstas investavimas Kinijoje išvis neįmanomas dėl informacijos ir bendrovių skaidraus valdymo tradicijų trūkumo. Todėl investuotojai tokie jautrūs pareigūnų pranešimams ir gandams.

Pokyčiai Kinijoje turėjo didelę įtaką ir žaliavų rinkoms – jų kainų didėjimas siejamas su augančia šios šalies ekonomika. Neįprasta buvo tai, kad paskui indeksus krito ir žaliavų rinkos. Paprastai, krentant akcijoms, investuotojai lėšas investuoja į obligacijas ir žaliavų rinkas.

Analitikai, komentuodami reakciją, švaistėsi frazėmis, kuriose mirgėjo žodžių junginys „hard landing“. Tai buvo žadama Latvijai, JAV , Kinijai. Kinų finansų analitikai netgi perfrazavo žinomą frazę: „Jei Kinijos rinkos peršąla, pasaulis čiaudėja“, ir pabrėžia, kad tai pirmas, bet ne paskutinis kartas, kai kinų ekonomika įtakoja pasaulio rinkas reikšmingiau (kapitalo panikos pasaulyje žemėlapis).

REKLAMA

Žvelgiant atgal, galima spręsti, jog korekcijos priežastys daugiau psichologinės nei fundamentalios. Įkaitusią situaciją ketvirtadienį atšaldė ir JAV federalinio rezervų banko vadovas B.Bernankė, pareiškęs, kad nėra jokio pagrindo abejotinu nuosaikiu JAV ekonomikos augimu. O tą pačią dieną kalbėdamas Hong Kongo verslo konferencijos dalyviams, A. Greenspanas pakartojo savo perspėjimą, o retorika buvo verta orakulo: „By the end of the year, there is the possibility, but not the probability of the U.S. moving into recession“.

Netikrumas rinkose išlieka

Nors staigūs ir fundamentaliomis priežastimis sunkiai paaiškinami kritimai nėra naujiena, nauja ir vis stiprėjanti tendencija yra ta, kad besivystančių šalių rinkos dalis pasaulio ekonomikoje nuolat auga ir jos daro vis didesnę įtaką kapitalo rinkoms. Pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos geros, bet investuotojai vis labiau linkę prisiimti riziką – o tai didina įtampą kapitalo rinkose. Situacija lieka įtempta ir dėl Irano karo grėsmės, o Rytų ir centrinėje Europoje – ir dėl nemažėjančio šalių einamosios sąskaitos deficito ir augančios infliacijos. Dėl didesnės besivystančių šalių įtakos didėja ir žaliavų rinkų priklausomybė nuo akcijų rinkų kritimo ar kilimo.

Kiek paradoksali padėtis – ekonomikos augimu neabejojama (išskyrus A. Greenspaną), bet psichologiniai ir geopolitiniai veiksniai neleidžia atsipalaiduoti.

Rinkų kritimas, pigusios akcijos kai kuriuos ilgalaikius investuotojus paskatino jas pirkti. Savo virtualų portfelį praėjusią savaitę papildėme ir mes.

Analitikas
2007-03-03 21:06:57
Žinau, kas kaltas dėl kritimo. Pinokis. Papasakojo, kaip jį katinas Bazilijus kartu su lape mulkino. Žmonės suprato. Dar ne visi. Bet supras ir kiti. Ir išeis iš šitų lošimo namų, vardu birža. Netgi pijokai, pasitaiko, spjauna ir sako: nebeisiu smuklėn, ir baigta! Ir nebeina.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vytautas 2007-03-05 14:17:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Žvelgiant atgal, galima spręsti, jog korekcijos priežastys daugiau psichologinės nei fundamentalios. Įkaitusią situaciją ketvirtadienį atšaldė ir JAV federalinio rezervų banko vadovas B.Bernankė, pareiškęs, kad nėra jokio pagrindo abejotinu nuosaikiu JAV ekonomikos augimu."

Korekcijos priežastis - pasikeitęs rizikos vertinimas finansų rinkose - yra fundamentali, ir Bernankė, ką jis besakytų, nieko pakeisti negali. JAV prasideda galingas defliacinis procesas, kuris supurtys visą pasaulį.

Kalbant apie virtualų autoriaus portfelį - ne laikas buvo kovo pirmą pirkti Telekomo akcijas, tikrai ne laikas.

   ATSAKYTI
moto 2007-03-05 07:23:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabartine pasauline ekonomika - tai praktiskai finansine piramidine schema. (Prisimenate MMM?) Jinai sparciai auga vien del to, kad nuolat dideja rinkos apimtis (angl., volume). Kitaip tariant, vis daugeja rinkos dalyviu: Amerikoje zmonems labiau apsimoka "investuoti" i rinka nei dirbti (del G.W. Bush'o mokesciu politikos), pensijiniai fondai turi nuolat pirkti vien "is reikalo", ir t.t. Visas pasaulis seka ta pati "geroves" modeli; vien Kinijoje, nauju spekuliacinu rinku dalyviu pasipildydavo 90'000 per diena siu metu pradzioj. Kol nauju pirkeju taip sparciai daugeja, rinkoms nera sunku augti. Bet kas bus kai naujuju pirkeju srautas isseks? Isivaizduokite: milijonai zmoniu lenda i akciju ar nekilnojamo turto birzas vien del to, kad tikisi nuolatinio augimo, ir staiga nera kam akcijas (ar nekilnojama turta) parduoti? Taip ir griuna pasaulis.   ATSAKYTI
Jau virtualu? 2007-03-03 21:11:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Savo virtualų portfelį praėjusią savaitę papildėme ir mes (paskutinis straipsnelio sakinys). Kas jūs? Kodėl nepasirašėt? Gal jūs virtualus, kaip ir jūsų portfelis? O birža dar vis reali?   ATSAKYTI
Analitikas 2007-03-03 21:06:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Žinau, kas kaltas dėl kritimo. Pinokis. Papasakojo, kaip jį katinas Bazilijus kartu su lape mulkino. Žmonės suprato. Dar ne visi. Bet supras ir kiti. Ir išeis iš šitų lošimo namų, vardu birža. Netgi pijokai, pasitaiko, spjauna ir sako: nebeisiu smuklėn, ir baigta! Ir nebeina.   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Užimtumo tarnyba (Fotodiena/Kristupas Kolodzeiskis)
Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. ...
(nuotr. Broniaus Jablonsko)
Kasdien Lietuvoje registruojama dešimtys atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to ...
 (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios priimtas įstatymas, numatantis, kad registruojant lengvuosius automobilius bus taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį. ...
Ž. Mauricas (nuotr. stop kadras)
Kitaip nei per ankstesnę krizę, mūsų šalies ekonomika atsigaus bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, įsitikinęs „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas ...
Darbas biure (nuotr. 123rf.com)
Finansų ir draudimo įstaigose moterys uždirba mažiau, nei vyrai, o tai lemia moterų dominavimas klientų aptarnavimo sektoriuje, teigia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). 20 ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų