Nacionalinio stadiono statybos: teismų apsuptyje – naujas Vilniaus valdžios siekis

Vilniaus valdžia Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) siūlo taikiai susitarti dėl nacionalinio stadiono konkurso. Pastarosios vadovė sako, jog taikos sutartis ya „mažiau svarstytinas variantas“, todėl tarnybai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ketina skųsti.   

Seni griaučiai turėtų būti išgriauti 2019 m., čia bus pastatytas nacionalinis stadionas ir multifunkcinis kompleksas (nuotr. tv3.lt)

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako tikintis, kad VPT pasirinks taikų, o ne tolesnį teisminių ginčų kelią

„Įvertinę tai, kiek laiko ir resursų buvo investuota į Daugiafunkcio komplekso projekto kūrimą, bei tai, kokia jo svarba Vilniaus miestui, siūlome VPT optimaliausią šio ginčo baigties variantą. Tikimės, kad VPT pasirinks šį, o ne teisminių ginčų tęsimo ir dar didesnių nuostolių vilniečiams kelią“, – pranešime teigė P. Poderskis. 

VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė BNS sakė, jog teismo sprendimą ketinama skųsti.

„Kai gavome teismo sprendimą, tai susidėliojome, jog vis dėlto ruošime apeliacinį skundą ir ketiname teismo nutartį skųsti. Tai čia yra pirmas mūsų pasirinkimas. Savivaldybės pasiūlyta taikos sutartis yra mažiau svarstytinas variantas. Tikėtina, jog teismo sprendimą vis tiek skųsime“, – BNS teigė J. Petkuvienė.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pripažino neteisėtu ir panaikino VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą. Teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių, o koncesija yra neteisėta, bei dėl to įpareigoti nutraukti koncesijos procedūras.

REKLAMA

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba būtų kainavusi apie 93,2 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. 

Tačiau kovą VPT neleido pasirašyti koncesijos sutarties – pasirašymas sustabdytas Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu.

Teisėsauga siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

VPT gegužę pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

Po VPT įpareigojimo ir alternatyvų analizės Vyriausybė paskelbė, jog Vilniuje yra kelios futbolo stadiono statybos galimybės, tačiau nurodė, kad jai artimesnė Nacionalinio stadiono idėja.

Nacionalinio stadiono komplekse be stadiono planuotas dar ir lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų