Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 2,2 proc. – mažiausiai ES

Gerai atlaikiusi pirminį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 2,2 proc. ir pagal šį rodiklį bus Europos Sąjungos (ES) lyderė, rodo naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės.

Lietuvos vėliava (Fotobankas)

Naujausios prognozės labai skiriasi nuo skelbtų gegužę – tuomet EK prognozavo, kad Lietuvos BVP susitrauks labiausiai Baltijos šalyse – 7,9 proc. 

Pasak naujos EK prognozės, Latvijos ir Estijos ekonomika šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,6 proc. ir 4,6 proc.

2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), pasak EK, turėtų augti 3,7 proc., 2022 metais – 3 proc. Tačiau Lietuvos ekonomika kitąmet turėtų atsigauti lėčiau nei Latvijos (4,9 proc.) ir Estijos (3,4 proc.).

Lietuvos atsigavimas kitąmet taip pat turėtų atsilikti ir nuo ES ir euro zonos vidurkio, kuris, pasak EK, sieks atitinkamai 4,1 proc. ir 4,2 proc.

Komisija pabrėžia, kad Lietuva pirmąjį COVID-19 pandemijos sukrėtimą atlaikė gana neblogai.

Tačiau ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos augimas artimiausiais metais turėtų sulėtėti dėl trapios tarptautinės prekybos situacijos ir atvėsiančios paklausos šalies viduje.

„Naujausi duomenys byloja apie stiprų atsigavimą antroje 2020-ųjų pusėje, tačiau nedarbo lygis artimiausiu metu turėtų likti aukštas“, – rašoma ataskaitoje.

„Reikšmingas fiskalinio stimulo paketas padėjo išsaugoti darbo vietas, tačiau padidino biudžeto deficitą ir viešąją skolą“, – perspėja EK. 

REKLAMA

Visai ES šiemet prognozuojamas 7,4 proc. ūkio nuosmukis, euro zonai – 7,8 proc. 2021 metais ES ir euro zonos ekonomika turėtų atsigauti atitinkamai 4,1 proc. ir 4,2 proc.

Infliacija – virš ES ir euro zonos vidurkio

EK prognozuoja, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje šiemet sumažės iki 1,3 proc., tai daugiausiai lems mažesnės energijos išteklių kainos.

Ataskaitoje rašoma, kad infliacija aukštyn šiais metais toliau veda augančios paslaugų kainos. Anot EK, galutinį infliacijos rodiklį į skirtingas puses traukia paslaugų ir energijos kainos.

Šiemet krito naftos, dujų ir biomasės kainos, tačiau augo paslaugų kainos, ypač – maitinimo, socialinės apsaugos, apgyvendinimo ir medicininių paslaugų sektoriuose. Be to, EK pažymi, kad šiemet Lietuvoje augo ir maisto kainos.

Lietuvai šiemet prognozuojamas vienas didžiausių metinių infliacijos rodiklių visoje ES – didesnis kainų augimas prognozuojamas tik Slovakijoje (2 proc.) ir Austrijoje (1,5 proc.).

Visoje ES infliacijos vidurkis šiemet turėtų būti 0,7 proc., euro zonoje – 0,3 proc.

Ekonomikai atsigaunant, infliacija Lietuvoje turėtų padidėti iki 1,5 proc. kitais metais ir 1,7 proc. 2022-aisiais. Palyginti visoje ES infliacija kitąmet turėtų paspartėti iki 1,3 proc., euro zonoje – iki 1,1 proc.

50 proc. BVP viršijanti skola – kitąmet

Per pirmąjį karantiną kovą patvirtintos fiskalinio stimulo priemonės, nors ir padėjo išsaugoti darbo vietas ir sušvelninti ekonomikos kritimą, smarkiai išpūs Lietuvos biudžeto deficitą.

REKLAMA

EK teigia, kad skatinimo priemonės šiemet sudarys beveik 6 proc. viso Lietuvos BVP, o išaugusios valstybės išlaidos valdžios deficitą 2020-aisiais padidins iki 8,5 proc. BVP.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad nors dauguma su COVID-19 pandemija susijusių skatinimo priemonių 2021-aisiais baigs galioti, kitų metų biudžeto projekte numatomos naujos priemonės sudarys beveik 2 proc. šalies BVP.

Kaip pavyzdį EK pateikia Vyriausybės siūlymus padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, taip pat siūlymus keisti pensijų indeksavimo modelį ir jas kelti sparčiau, kas nėra įmanoma pagal dabartinius įstatymus.

Dėl laipsniško fiskalinių priemonių apimties mažinimo, biudžeto deficitas kitąmet turėtų sumažėti iki 6 proc.

Tačiau dėl didelių šiemet ir kitais metais numatomų biudžeto deficitų, skolos santykis su BVP turėtų pakilti nuo 35,9 proc. 2019-aisiais iki kiek daugiau nei 47 proc. šiemet, o 50 proc. ribą turėtų peržengti 2021-aisiais.

Panašias prognozes rugpjūtį skelbė ir Valstybės kontrolė, kuri mano, kad valstybės skola šiemet gali siekti 49,8 proc., o 2021 metais – 50,3 proc. Savo ruožtu Lietuvos bankas skelbė, kad skola šiemet sudarys 47,1 proc. BVP.

Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad Lietuvai būtina mažinti valstybės skolą ir grįžti netoli 40 proc. BVP lygio.


Rašyti komentarą...
G
GRIŪK negyvas
2020-11-05 14:23:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
O gyventojai išsiilgo guminių kulkų ir išsirinko konservnacius į valdžią
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų