Daugelis dalį savo atlyginimo kas mėnesį perveda į pensijų fondą. Šias lėšas draudžiama išleisti bet kaip – ką gali pirkti fondų valdytojai, nustato įstatymas. Jį siūloma keisti ir leisti investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą (NT). Kai kurie specialistai įspėja, kad taip didės rizika prarasti gyventojų pinigus.

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

Vienam kaupiančiajam priklausė vidutiniškai po 2,6 tūkst. eurų vertės turto. Maždaug tiek kiekvienas vidutiniškai gautų pinigų, jeigu dabar išeitų į pensiją ir jo dalis fonde būtų parduota.

Paprastai kalbant, dabar už šias lėšas, daugiausia netiesiogiai, yra nupirkta įvairių pasaulio (truputį ir Lietuvos) kompanijų akcijų – tokių kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir kt. Jų kainų kritimas dėl koronaviruso sukeltos krizės ir lėmė būsimų pensininkų turto vertės sumažėjimą.

Taip pat gana didelė dalis į fondus patekusių pinigų yra investuota į skirtingų šalių obligacijas arba, kitaip tariant, pinigai paskolinti tų šalių vyriausybėms (taip pat ir Lietuvos). Jos garantuoja, kad pinigai su palūkanomis bus grąžinti suėjus sutartam terminui.

REKLAMA

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė ir ėmėsi svarstyti įstatymų projektus, kuriais siūloma išplėsti sąrašą pirkinių, kuriems fondų valdytojai turės teisę leisti būsimų pensininkų įnešamus pinigus.

Kaip rašoma projektų aiškinamajame rašte, jais siekiama leisti pensijų fondų lėšas investuoti ir į kitus šiuo metu įstatymuose nenustatytus investavimo objektus, pvz., nekilnojamąjį turtą, nebiržines finansines priemones, išvestines finansines priemones.

Kaip investuotų į daugiabučius ar prekybos centrus?

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas atsargiai vertina įstatymų pakeitimus, kuriais pensijų fondų valdytojams bus leista tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą ir kitas priemones, į kurias iki šiol investuoti buvo leidžiama tik per fondus ir kitas panašias priemones.

„Manome, kad prieš galutinai priimant, siūlomi pakeitimai turi būti gerai išdiskutuoti. Siūlytume neskubėti, nes įžvelgiame tam tikras rizikas kaupiantiesiems. Kol kas išsamios diskusijos šiais klausimais nebuvo ir joje nesame dalyvavę. Manytume, ji reikalinga dėl kaupiančiųjų teisių apsaugos“, – situaciją komentavo M. Kalesinskas.

Anot jo, kol kas nėra žinoma, kaip tiksliai pensijų fondai investuotų į NT objektus, pavyzdžiui, į daugiabučius, prekybos centrus ar biurų patalpas. „Ir dar svarbiau – kaip būtų kontroliuojamas, prižiūrimas šis procesas. Viena, jei investuojama į fondus, kurie jau valdo NT objektų portfelius. Paprastai tokius fondus valdo srities profesionalai, o tokių fondų investicijos išskaidytos, rizika diversifikuota.  

REKLAMA

Kas kita, jeigu pagal siūlomas pataisas, pensijų fondų valdytojai tiesiogiai investuos į atskirus NT objektus. Tuomet gali kilti interesų konfliktų rizika ir kompetencijų klausimas. Dabartinių pensijų fondų valdytojai nėra profesionalai tokiose specifinėse rinkose, kaip NT“, – komentavo pašnekovas.

Turtas gerokai sumažėtų

M. Kalesinskas priminė, kad didesnę dalį Lietuvos pensijų fondų valdo šalyje veikiančių komercinių bankų antrinės įmonės. Joms pagal naujas pataisas tarsi būtų leidžiama priimti sprendimus dėl fondų investicijų į NT ir kitas įmones, kurioms paskolas suteikė tie patys bankai.

Paklaustas, kas blogiausio galėtų nutikti, jeigu naujai leistos pensijų fondo investicijos į NT ar kitas priemones nepavyktų, M. Kalesinskas, paaiškino, kad tokiu atveju jame pensiją kaupiantys gyventojai galėtų prarasti dalį turto – tai yra, sukauptos pensijos vertė reikšmingai sumažėtų.

Tokia rizika padidėtų, jei investuota būtų į vienintelį nepavykusį projektą. Jei investuojama į skirtingų objektų portfelį, vienų sėkmė ir pelnas galėtų atsverti kito nuostolius.

Projektas gali nepasisekti, pavyzdžiui, sugriūti, ne tik dėl fizinės ar stichinės nelaimės (tikėtina, tokiu atveju bent dalį nuostolių padengtų draudimas). Tiesiog dėl finansų krizės, kokia buvo 2008–2009 m. ar kokią stebime dabar, tokio turto vertė itin kristų.

„Kaip užtikrinti, kad tokių atvejų nebus? O juk toks turtas būtų perkamas iš visų kaupiančiųjų lėšų. Jeigu projektas nepavyktų, jos tiesiog būtų prarastos.   Taigi, klausimas, ar yra numatytas tinkamas mechanizmas tokiai rizikai valdyti, kaip šiuo požiūriu bus užtikrinta kaupiančiųjų turto apsauga? Kaip Lietuvos bankas užtikrins, kad investuojantys į naujas turto rūšis turės pakankamai kompetencijų ir kaip bus išvengta galimo interesų konflikto. Į šiuos klausimus kol kas nėra aiškų atsakymų“, – apibendrino M. Kalesinskas.

REKLAMA

Tikisi iš NT uždirbti kaip iš akcijų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) Finansų ministerijos pasiryžimą leisti pensijų fondams plėsti ir diversifikuoti investicijas vertina teigiamai.

Siūlomi pakeitimai esą atitinka tarptautinių institucijų rekomendacijas. Jie išplėstų galimybes mažų palūkanų aplinkoje investuoti į įvairesnius instrumentus, į Lietuvos ekonomiką, vietinę rinką ir verslą.

„Būtų sukurtos papildomos finansavimosi galimybės vietinėms įmonėms, o tuo pačiu – platesnės pensijų lėšų investavimo ir diversifikavimo galimybės, kas ilguoju laikotarpiu turėtų užtikrinti institucinių investuotojų valdomų lėšų tvarumą bei geresnį investicijų ir investavimo rizikos išskaidymą“, – komentavo LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Vis dėlto, anot jo, dėl griežto fondų reguliavimo investicijų „ralio“ į labai didelės rizikos ar abejotino atsiperkamumo objektus tikrai nebus.

„Kiekvieną potencialią investiciją pirmiausia vertinsime atsižvelgdami tiek į galimą grąžą, tiek į riziką ir kokią papildomą vertę gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo senatvei“, – tikino T. Gudaitis.

Pasako jo, šiuo metu investicijos į NT vyksta netiesiogiai – investuojant per kitus investicinius fondus. Siūlomas įstatymo pakeitimas leistų pensijų fondams tiesiogiai dalyvauti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje ir prisidėti prie didelių nekilnojamojo turto projektų finansavimo.

Į kokius NT objektus būtų investuojamos lėšos, kiekvienas fondo valdytojas vertintų individualiai, atsižvelgdamas į savo investavimo strategiją.

REKLAMA

„Pensijų fondus, kaip investuojančius ilgam laikotarpiui domina komercinės paskirties objektai – tokie kaip logistikos centrai, administraciniai (biurų) pastatai, prekybos centrai, kurie ilguoju laikotarpiu generuoja stabilią grąžą ir lėšas pensijai kaupiantiems gyventojams“, – aiškino LIPFA atstovas.

Jo teigimu, investicijos į nekilnojamą turtą dažniausiai lyginamos su investicijomis į bendrovių akcijas. Istoriškai grąžos iš NT ir akcijų yra gana panašios.

Abejoja, ar bus populiaru

Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė taip pat informavo, kad šiuo metu tiesiogiai į NT Lietuvos pensijų fondams investuoti yra draudžiama. Kitaip nei daugumoje ES šalių, tokios investicijos yra atliekamos netiesiogiai per kolektyvinio investavimo subjektus.

Ši investicijų dalis nėra didelė: 2020 m. kovą II pakopos pensijų fonduose investicijos į NT sudarė iki 5 proc. jų grynųjų aktyvų vertės. Bendrai nuo viso pensijų fondų turto šios investicijos sudarė apie 2 proc. Didžioji jų dalis buvo nukreiptos į Baltijos regiono NT.

„LB nuomone, įstatymų pataisos, ypač neigiamų palūkanų aplinkoje, galėtų prisidėti siekiant pensijų fondų dalyviams uždirbti aukštesnes grąžas.

Analizuodama galimas rizikas ir siekdama tinkamai atlikti pensijų kaupimo bendrovių priežiūrą, LB Priežiūros tarnyba įdėmiai vertins interesų konfliktų valdymą bei kitas pensijų kaupimo bendrovėms numatytas pareigas“, – tikino J. Pupienienė.

Anot jos, jau ir dabar pensijų kaupimo bendrovės privalo laikytis interesų konfliktų vengimo politikos. Joje privaloma nustatyti procedūras, kurių turi būti laikomasi, bei priemonės, kurių turi būti imamasi siekiant valdyti interesų konfliktus. 

REKLAMA

Be to, pensijų kaupimo bendrovės nuolat privalo skaičiuoti ir valdyti riziką, su kuria susiduria ar gali susidurti jų valdomas pensijų fondas. 

„Galiausiai, nepaisant naujų įstatymo pakeitimų, pensijų kaupimo bendrovės ir toliau privalės griežtai laikytis diversifikavimo reikalavimų ir užtikrinti, kad su dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai“, – komentavo LB atstovė.

Jos teigimu, dėl konkrečių investicijų pasirinkimo, įvertinę jų naudą dalyviams, sprendimus priims patys pensijų fondų valdytojai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bet kurios tiesioginės investicijos į NT turi nemažus įsigijimo kaštus, kuriuos privalo padengti pačios pensijų kaupimo bendrovės. Todėl tokios investicijos, Lietuvos banko vertinimu, artimiausiu metu netaps itin populiariu investavimo objektu. 

„Pažymėtina, kad tam reikalingos ir aukšto lygio kompetencijos, kurias pensijų kaupimo bendrovės privalės užtikrinti, siekdamos tinkamai vykdyti įstatyme įteisintas pareigas: ne tik veikti rūpestingai ir profesionaliai, tačiau ir užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją, darbo patirtį ir būtų nepriekaištingos reputacijos“, – aiškino J. Pupienienė.

shura
2020-05-14 08:14:55
visiems ,visada sakiau ,kad tie pensijų fondai ,tai eilinė afera
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
M 2020-05-15 10:42:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Eiline sukčiu kompanija.   ATSAKYTI
Buvęs banko darb. 2020-05-14 18:36:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man asmeniškai nepatinka, kai neaišku kas priima sprendimą kur investuoti mano pinigus! Tad į 2 pak.nepasirašiau! Jei eisite į pensiją po 10- 20 viskas bus gerai! Bet kas eis dabar ar per art.3 metus, manau nekažkas bus..your investment may go up or down..taip visada būna parašyta mažomis raidelėmis..gal geriau antras nekiln.turtas ( nuomai), bent jau did.garantija pensijos metu..   ATSAKYTI
Rimas 2020-05-14 14:26:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vagiu valstibe vagiu viriausibe   ATSAKYTI
Nuomonė 2020-05-14 10:28:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iš pat pradžių žinojau, kad tai eilinė afera. Verta susimastyti, ar verti valdžios tie, kurie ten sėdi dabar???!!!!   ATSAKYTI
Joli 2020-05-14 09:37:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kieno ideja buvo sitie penciju fondai? Juk tai aiskus verslo ir valdzios susitarimas.   ATSAKYTI
Zose 2020-06-01 12:00:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tada vadovavo isgirtoji p. Blinkeviciute.    ATSAKYTI
Pensininkė be 5 min. 2020-05-14 09:37:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taip,eilinį kartą mus laisvos nepriklausomos Lietuvos valdžia apmovė. Kai pasirašinėjom sutartis dėl kaupimo buvo vienos taisyklės,db.jas pakeitė. Ir tuos,kurie sukaupė >5000,bet    ATSAKYTI
Zose 2020-06-01 11:54:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ir tie kurie litais sukaupė 5000lt,liko per pusę tų pinigų. Ir su kiekviena diena kokia bebūtų valiuta nuvertėja. Ir gal ateis tokia diena kai vėl bus litas, o aš tikiuosi ir viliuosi, kad taip bus. Pasaulis tapo nestabilus, kaip ir finansai. O ubagams, kurie neuždirba 2500 eurų neapsimoka investuoti į jokius pensijų fondus.    ATSAKYTI
Spiglys 2020-05-14 09:04:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Pensijų fondai buvo sukurti tam, kad apiplėšti ir valstybę , ir Lietuvos piliečius , ir dar kad liktų nekalti ir nenubausti. ,,Gudručiai ,, , o nuostoliai tikrai didžiuliai.   ATSAKYTI
Pensininkė be 5 min. 2020-05-14 09:39:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pritariu!
   ATSAKYTI
Laima 2020-05-14 09:03:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dėl pinigų gražinimo tai ??? Reikia kreiptis į advokatų kontora    ATSAKYTI
Skaitytoja 2020-05-14 08:56:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Čia lygiai tas pats kaip musei pakliūti į voratinklį ,aš tai patyriau,nedarykite klaidos vėliau apsvilsite   ATSAKYTI
Laima 2020-05-14 08:40:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
SVEIKI idomu zinoti at butu galima savo sukauptus eurus pasiimti daugiau nekaupti?,,,cia apie penciju kaupima klausiu...aciu   ATSAKYTI
Skaitytoja 2020-05-14 08:59:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Anksčiau negražindavo,dabar neaišku,kreipkitės į advokatus   ATSAKYTI
Klausiau 2020-05-14 23:58:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Neimanoma !   ATSAKYTI
Zose 2020-06-01 11:59:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iki šių metų liepos mėn galite pasiimti juos ir grįžti atgal į Sodrą.    ATSAKYTI
shura 2020-05-14 08:14:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
visiems ,visada sakiau ,kad tie pensijų fondai ,tai eilinė afera    ATSAKYTI
??? 2020-05-14 06:36:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Siti visi penciju fondai buvo sugalvoti ir palaiminti , atitinkamu verslo ir valdzios strukturu pasipinigauti. Zmones musu patiklus, ka per TV pasako, tuo ir tiki.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Vaistinėje (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Privalomų vaistinėms turėti vaistų sąrašas trumpės, žada sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir sako, kad tai bus padaryta jau šią savaitę.   ...
Kęstutis Mažeika (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Europos Komisijai (EK) rudenį ketinant pateikti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą, Lietuvos ...
Elektra (nuotr. stop kadras)
Ankstų pirmadienio rytą Kuršių nerijoje dėl elektros tinklo remonto dešimčiai valandų išjungiamas elektros tiekimas. Elektros Kuršių nerijoje elektros nebus nuo 6 iki 16 ...
(Sauliaus Žiūros nuotr.)
Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir ...
Vidmantas Janulevičius. Martyno Ambrazo nuotr.
Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tačiau naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir verslininkas Vidmantas ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų