Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.
Vienam kaupiančiajam priklausė vidutiniškai po 2,6 tūkst. eurų vertės turto. Maždaug tiek kiekvienas vidutiniškai gautų pinigų, jeigu dabar išeitų į pensiją ir jo dalis fonde būtų parduota.
Paprastai kalbant, dabar už šias lėšas, daugiausia netiesiogiai, yra nupirkta įvairių pasaulio (truputį ir Lietuvos) kompanijų akcijų – tokių kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir kt. Jų kainų kritimas dėl koronaviruso sukeltos krizės ir lėmė būsimų pensininkų turto vertės sumažėjimą.
Taip pat gana didelė dalis į fondus patekusių pinigų yra investuota į skirtingų šalių obligacijas arba, kitaip tariant, pinigai paskolinti tų šalių vyriausybėms (taip pat ir Lietuvos). Jos garantuoja, kad pinigai su palūkanomis bus grąžinti suėjus sutartam terminui.
Antradienį po pateikimo Seimas pritarė ir ėmėsi svarstyti įstatymų projektus, kuriais siūloma išplėsti sąrašą pirkinių, kuriems fondų valdytojai turės teisę leisti būsimų pensininkų įnešamus pinigus.
Kaip rašoma projektų aiškinamajame rašte, jais siekiama leisti pensijų fondų lėšas investuoti ir į kitus šiuo metu įstatymuose nenustatytus investavimo objektus, pvz., nekilnojamąjį turtą, nebiržines finansines priemones, išvestines finansines priemones.
Kaip investuotų į daugiabučius ar prekybos centrus?
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas atsargiai vertina įstatymų pakeitimus, kuriais pensijų fondų valdytojams bus leista tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą ir kitas priemones, į kurias iki šiol investuoti buvo leidžiama tik per fondus ir kitas panašias priemones.
„Manome, kad prieš galutinai priimant, siūlomi pakeitimai turi būti gerai išdiskutuoti. Siūlytume neskubėti, nes įžvelgiame tam tikras rizikas kaupiantiesiems. Kol kas išsamios diskusijos šiais klausimais nebuvo ir joje nesame dalyvavę. Manytume, ji reikalinga dėl kaupiančiųjų teisių apsaugos“, – situaciją komentavo M. Kalesinskas.
Anot jo, kol kas nėra žinoma, kaip tiksliai pensijų fondai investuotų į NT objektus, pavyzdžiui, į daugiabučius, prekybos centrus ar biurų patalpas. „Ir dar svarbiau – kaip būtų kontroliuojamas, prižiūrimas šis procesas. Viena, jei investuojama į fondus, kurie jau valdo NT objektų portfelius. Paprastai tokius fondus valdo srities profesionalai, o tokių fondų investicijos išskaidytos, rizika diversifikuota.
Kas kita, jeigu pagal siūlomas pataisas, pensijų fondų valdytojai tiesiogiai investuos į atskirus NT objektus. Tuomet gali kilti interesų konfliktų rizika ir kompetencijų klausimas. Dabartinių pensijų fondų valdytojai nėra profesionalai tokiose specifinėse rinkose, kaip NT“, – komentavo pašnekovas.
Turtas gerokai sumažėtų
M. Kalesinskas priminė, kad didesnę dalį Lietuvos pensijų fondų valdo šalyje veikiančių komercinių bankų antrinės įmonės. Joms pagal naujas pataisas tarsi būtų leidžiama priimti sprendimus dėl fondų investicijų į NT ir kitas įmones, kurioms paskolas suteikė tie patys bankai.
Paklaustas, kas blogiausio galėtų nutikti, jeigu naujai leistos pensijų fondo investicijos į NT ar kitas priemones nepavyktų, M. Kalesinskas, paaiškino, kad tokiu atveju jame pensiją kaupiantys gyventojai galėtų prarasti dalį turto – tai yra, sukauptos pensijos vertė reikšmingai sumažėtų.
Tokia rizika padidėtų, jei investuota būtų į vienintelį nepavykusį projektą. Jei investuojama į skirtingų objektų portfelį, vienų sėkmė ir pelnas galėtų atsverti kito nuostolius.
Projektas gali nepasisekti, pavyzdžiui, sugriūti, ne tik dėl fizinės ar stichinės nelaimės (tikėtina, tokiu atveju bent dalį nuostolių padengtų draudimas). Tiesiog dėl finansų krizės, kokia buvo 2008–2009 m. ar kokią stebime dabar, tokio turto vertė itin kristų.
„Kaip užtikrinti, kad tokių atvejų nebus? O juk toks turtas būtų perkamas iš visų kaupiančiųjų lėšų. Jeigu projektas nepavyktų, jos tiesiog būtų prarastos. Taigi, klausimas, ar yra numatytas tinkamas mechanizmas tokiai rizikai valdyti, kaip šiuo požiūriu bus užtikrinta kaupiančiųjų turto apsauga? Kaip Lietuvos bankas užtikrins, kad investuojantys į naujas turto rūšis turės pakankamai kompetencijų ir kaip bus išvengta galimo interesų konflikto. Į šiuos klausimus kol kas nėra aiškų atsakymų“, – apibendrino M. Kalesinskas.
Tikisi iš NT uždirbti kaip iš akcijų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) Finansų ministerijos pasiryžimą leisti pensijų fondams plėsti ir diversifikuoti investicijas vertina teigiamai.
Siūlomi pakeitimai esą atitinka tarptautinių institucijų rekomendacijas. Jie išplėstų galimybes mažų palūkanų aplinkoje investuoti į įvairesnius instrumentus, į Lietuvos ekonomiką, vietinę rinką ir verslą.
„Būtų sukurtos papildomos finansavimosi galimybės vietinėms įmonėms, o tuo pačiu – platesnės pensijų lėšų investavimo ir diversifikavimo galimybės, kas ilguoju laikotarpiu turėtų užtikrinti institucinių investuotojų valdomų lėšų tvarumą bei geresnį investicijų ir investavimo rizikos išskaidymą“, – komentavo LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.
Vis dėlto, anot jo, dėl griežto fondų reguliavimo investicijų „ralio“ į labai didelės rizikos ar abejotino atsiperkamumo objektus tikrai nebus.
„Kiekvieną potencialią investiciją pirmiausia vertinsime atsižvelgdami tiek į galimą grąžą, tiek į riziką ir kokią papildomą vertę gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo senatvei“, – tikino T. Gudaitis.
Pasako jo, šiuo metu investicijos į NT vyksta netiesiogiai – investuojant per kitus investicinius fondus. Siūlomas įstatymo pakeitimas leistų pensijų fondams tiesiogiai dalyvauti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje ir prisidėti prie didelių nekilnojamojo turto projektų finansavimo.
Į kokius NT objektus būtų investuojamos lėšos, kiekvienas fondo valdytojas vertintų individualiai, atsižvelgdamas į savo investavimo strategiją.
„Pensijų fondus, kaip investuojančius ilgam laikotarpiui domina komercinės paskirties objektai – tokie kaip logistikos centrai, administraciniai (biurų) pastatai, prekybos centrai, kurie ilguoju laikotarpiu generuoja stabilią grąžą ir lėšas pensijai kaupiantiems gyventojams“, – aiškino LIPFA atstovas.
Jo teigimu, investicijos į nekilnojamą turtą dažniausiai lyginamos su investicijomis į bendrovių akcijas. Istoriškai grąžos iš NT ir akcijų yra gana panašios.
Abejoja, ar bus populiaru
Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė taip pat informavo, kad šiuo metu tiesiogiai į NT Lietuvos pensijų fondams investuoti yra draudžiama. Kitaip nei daugumoje ES šalių, tokios investicijos yra atliekamos netiesiogiai per kolektyvinio investavimo subjektus.
Ši investicijų dalis nėra didelė: 2020 m. kovą II pakopos pensijų fonduose investicijos į NT sudarė iki 5 proc. jų grynųjų aktyvų vertės. Bendrai nuo viso pensijų fondų turto šios investicijos sudarė apie 2 proc. Didžioji jų dalis buvo nukreiptos į Baltijos regiono NT.
„LB nuomone, įstatymų pataisos, ypač neigiamų palūkanų aplinkoje, galėtų prisidėti siekiant pensijų fondų dalyviams uždirbti aukštesnes grąžas.
Analizuodama galimas rizikas ir siekdama tinkamai atlikti pensijų kaupimo bendrovių priežiūrą, LB Priežiūros tarnyba įdėmiai vertins interesų konfliktų valdymą bei kitas pensijų kaupimo bendrovėms numatytas pareigas“, – tikino J. Pupienienė.
Anot jos, jau ir dabar pensijų kaupimo bendrovės privalo laikytis interesų konfliktų vengimo politikos. Joje privaloma nustatyti procedūras, kurių turi būti laikomasi, bei priemonės, kurių turi būti imamasi siekiant valdyti interesų konfliktus.
Be to, pensijų kaupimo bendrovės nuolat privalo skaičiuoti ir valdyti riziką, su kuria susiduria ar gali susidurti jų valdomas pensijų fondas.
„Galiausiai, nepaisant naujų įstatymo pakeitimų, pensijų kaupimo bendrovės ir toliau privalės griežtai laikytis diversifikavimo reikalavimų ir užtikrinti, kad su dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai“, – komentavo LB atstovė.
Jos teigimu, dėl konkrečių investicijų pasirinkimo, įvertinę jų naudą dalyviams, sprendimus priims patys pensijų fondų valdytojai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bet kurios tiesioginės investicijos į NT turi nemažus įsigijimo kaštus, kuriuos privalo padengti pačios pensijų kaupimo bendrovės. Todėl tokios investicijos, Lietuvos banko vertinimu, artimiausiu metu netaps itin populiariu investavimo objektu.
„Pažymėtina, kad tam reikalingos ir aukšto lygio kompetencijos, kurias pensijų kaupimo bendrovės privalės užtikrinti, siekdamos tinkamai vykdyti įstatyme įteisintas pareigas: ne tik veikti rūpestingai ir profesionaliai, tačiau ir užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją, darbo patirtį ir būtų nepriekaištingos reputacijos“, – aiškino J. Pupienienė.
