Karo metinių proga Volodymyras Zelenskis Kyjive priima Europos lyderius ir tikisi, kad čia apsilankys ir Donaldas Trumpas. V. Zelenskis pirmą kartą pasauliui parodė ir bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas, kai Vašingtonas siūlė jam palikti šalį.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Ne skambiomis frazėmis ar ryškiais transparantais, o tylos minute ir nuleistomis karinių dalinių vėliavomis ukrainiečiai pasitinka jau ketvirtas – kruviniausio karo Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo metines.
Priešams mirties ukrainiečiai linki nuo pat tos akimirkos, kai V. Putino raketos prieš ketverius metus paryčiais skriejo į Ukrainos miestus.
Rusų tankų, šarvuočių ir termobarinių sistemų vikšrai tuomet kirto Ukrainos sieną. O užimti Kyjivą į Hostomelį viens po kito skriejo dešimtys maskolių sraigtasparnių.
Tik jie visi sudegė. Rusofašistų tankus ukrainiečiai pirma stabdė plikomis rankomis. Tuomet gaminosi molotovo kokteilius. Dalinosi šautuvus gatvėse.
O Ukrainos kariai netrukus pradėjo kepti ištisas kilometrines rusofašistų kolonas. Visa tai buvo prieš ketverius metus.
O kai kuriuos vaizdus pasaulis mato pirmą kartą.
„Čia kalbėjau su prezidentu J. Bidenu. Čia ir išgirdau – Volodymyrai, yra grėsmė, jums būtina greitai išvykti iš Ukrainos, esme pasiruošę padėti. Ir čia atsakiau, kad man reikia ginklų, o ne taksi“, – komentavo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Ketvirtų karo metinių proga Ukrainos prezidentas pirmą kartą pasauliui rodo bunkerį, kuriame dirbo pirmomis karo dienomis.
„Karo pradžioje čia buvo šimtai žmonių. Dirbau čia, tuomet kilau į viršų kreiptis į jus, į žmones. Čia buvo mūsų komanda, vyriausybė, kasdieniai susitikimai su kariais, skambučiai, sprendimų paieška“, – tikino Ukrainos prezidentas.
Ilgas bunkeris su kambariais skirtingoms valdžios šakoms primena sovietų laikų slėptuvę nuo bombų. Dabar jis tuščias.
Zelenskis Kijive karo metinių proga priėmė įvairių šalių atstovus
O V. Zelenskis Kyjive priima artimiausius savo sąjungininkus. Ten atvyko ir Europos Sąjungos vadovai, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderiai – kartu jie meldžiasi Šv. Sofijos katedroje, kuri Kyjive stūksojo dar tada, kai nė nebuvo atsiradusi Maskva.
Sako, kad konfliktas tapo kur kas platesnis dėl Vakarų, taip pat ir Amerikos paramos Ukrainai.
Deja vis dar nėra garantijų, kad Maskva šios katedros nesugriaus. Kremlius ketvirtų karo metinių išvakarėse – tikslų neišsižada.
„Pilnai – taip, tikslai dar nepasiekti. Todėl specialioji karinė operacija tęsiasi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Skaičiuojama, kad V. Putinas šiame kare jau paklojo daugiau nei 1,2 mln. karių. Iš jų žuvusiųjų – daugiau nei 300 tūkst.
O gindami Ukrainą žuvo bent du kartus mažiau ukrainiečių – iki 140 tūkst., dar keli šimtai tūkst. sužeisti. Bendras abiejų šalių aukų skaičius beveik pasiekė du milijonus.
Pastaruoju metu didžiąją dalį aukų fronte nulemia nebe artilerija ir šturmai, o kelių dešimčių kilometrų pločio ruožą visiškai kontroliuojantys įvairiausi dronai.
Paaukojęs beprecedentį skaičių okupantų V. Putinas kontroliuoja vis dar mažiau nei 20 proc. Ukrainos teritorijos. Per pastaruosius trejus metus, nusistovėjus frontui jis papildomai užėmė tik 1,3 proc. Ukrainos teritorijos, daugiausia rytuose.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
