Skubaus Rytų Europos šalių priėmimo į euro zoną nebus. Tai prieš sekmadienį Briuselyje prasidedantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą pareiškė Eurogrupei pirmininkaujantis Liuksemburgo ministras pirmininkas Žanas Klodas Junkeris.
„Priėmimo į euro zoną kriterijai negali keistis kiekvieną dieną“, - sakė jis.
Šeštadienį Vengrija ir Lenkija Rytų Europos šalių vardu paragino užtikrinti joms spartesnį priėmimą į euro zoną, siekiant išvengti katastrofiškų pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pasekmių, o konkrečiau - nacionalinių valiutų nuvertėjimo.
Kaip žinoma, euro zonos nare norinti tapti šalis turi atitikti Mastrichto sutarties kriterijus, kurie numato bendrojo vidaus produkto (BVP), biudžeto deficito ir infliacijos rodiklius. Šiuo metu Rytų Europos šalys neatitinka nė vieno iš šių kriterijų.
Sekmadienį Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi savais šaltiniais Briuselyje, pranešė, kad pastarąsias dvi savaites Baltijos šalių ir Bulgarijos „aukšti pareigūnai“ konfidencialiai konsultavosi su ES vadovybe dėl skubaus bendros Europos valiutos įvedimo šiose šalyse. Vienas iš tokio siūlymo argumentų yra tas, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valiutos yra griežtai susietos su euru.
Tačiau didžiausios euro zonos narės pasisakė prieš euro įvedimą Baltijos šalyse atsižvelgiant į dabartinę finansų-ekonomikos krizę. Be to, Baltijos šalys ir Bulgarija šiuo metu neatitinka euro įvedimo standartų.
Nepriklausomų ES ekspertų nuomone, dabar Baltijos šalims iškilo didelė problema: ir toliau sieti savo valiutas su euru ir gilinti vidaus krizę ar atsisakyti tokio susiejimo. Tačiau pastaruoju atveju gali smukti Baltijos šalių nacionalinių valiutų kursai ir imti augti infliacija.
