Sprendžia žmogus vadovautis socialinės distancijos taisyklėmis ar ne, priklauso nuo to, kiek informacijos geba išsaugoti jo trumpalaikė atmintis – pagal šį rodiklį galima prognozuoti ir žmogaus intelektinius gabumus, tvirtina leidinyje cituojami mokslininkai, rašoma „Daily Mail“.
Kalifornijos universiteto specialistai apklausė 850 amerikiečių ir nustatė, kad žmonės, turintys didesnės apimties trumpalaikę atmintį, labiau tikėtina vykdys rekomendacijas ankstyvojoje koronaviruso proveržio stadijoje.
Nors rekomendacijos – kaukių dėvėjimas ir socialinės distancijos taisyklių laikymasis – atrodo nesunkiai įgyvendinamos, daug amerikiečių ignoravo perspėjimus ir susirgimų skaičiaus augimą šalyje.
Kalifornijos universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės savo noru nusprendžia atsisakyti kaukių ar socialinio atsiribojimo, o kiti be didesnių klausimų vykdo šias rekomendacijas. Medikų grupė nustatė, kad žmonės su didesniu „darbinės atminties“ kiekiu geriau ir suvokia didesnę riziką, kai reikia pasverti, kas blogiau: laikytis socialinės distancijos ir dėvėti kaukes ar viruso protrūkio pasekmės.
Ši atminties dalis yra atsakinga už sprendimų priėmimą, argumentavimą ir žmogaus elgesį, tačiau saugo informaciją vos keletą sekundžių. Pagal informacijos apimtis, kurias trumpalaikėje perspektyvoje geba išlaikyti „operatyvi atmintis“, galima prognozuoti ir daugelį mąstymo gebėjimų lygį, tokių kaip intelektas, suvokimas ar mokymasis.
Kalifornijos universiteto psichologijos docentas Weiwei Zhangas pažymėjo: „Kuo didesnė trumpalaikės atminties imtis, tuo didesnė tikimybė, kad žmogaus elgesys pasižymės socialinės distancijos taisyklių laikymosi. Įdomu tai, kad šis santykis išlieka net ir tuomet, kai mes statistiškai vertiname ir atitinkamus psichologinius ar socialinius-ekonominius faktorius, tokius kaip depresyvi ar nerimastinga nuotaika, asmeninės savybės, išsilavinimas, intelektas ar pajamos“.
Ilgainiui trumpalaikės atminties svarba šiais klausimais mažės
Mokslininko teigimu, tyrimo rezultatai reiškia, kad tiems, kam tenka priimti politinius sprendimus, būtina atsižvelgti į bendrus kognityvinius žmonių gebėjimus įvedant tokias privalomas elgesio normas, kaip kaukių dėvėjimas ar fizinio atstumo laikymasis.
Medikas pataria žmones informuoti „konkrečiomis, aiškiomis ir trumpos apimties žinutėmis“, kad „būtų suprantama paprastam žmogui“. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad socialinės distancijos priemonių taikymas „nėra įprastas elgesys, nes JAV socialinė distancija nėra pakankamai išvystyta“. Todėl, anot mokslininko, prieš naujoms normoms tampant įprastomis, teks nemažai padirbėti.
Jo teigimu, tai taip pat reiškia, kad trumpalaikės atminties reikšmė šiuo klausimu mažės kai tik visuomenė palaipsniui pripras prie „naujos realybės“.
„Ilgainiui socialinės distancijos laikymasis ar kaukių dėvėjimas žmonėms taps įprastu elgesiu, ir jų ryšys su trumpalaike atmintimi sumažės“, – aiškino jis.
