REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atvyksta į Maskvą ieškoti diplomatinio sprendinio karui Ukrainoje išvengti, Vakarams ir Rusijai išreiškus nedrąsią viltį dėl galimybės sušvelninti didžiulę priešpriešą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atvyksta į Maskvą ieškoti diplomatinio sprendinio karui Ukrainoje išvengti, Vakarams ir Rusijai išreiškus nedrąsią viltį dėl galimybės sušvelninti didžiulę priešpriešą.

REKLAMA

O. Scholzo derybos su Vladimiru Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.

Vakarų lyderiai Rusijos pajėgų sutelkimą pasienyje su Ukraina laiko didžiausia grėsme žemyno saugumui nuo Šaltojo karo laikų ir parengė griežtų ekonominių sankcijų paketą tam atvejui, jei Maskva užpultų kaimynę.

Nors Vakarų žvalgybos pareigūnai įspėjo, kad įsiveržimas gali prasidėti trečiadienį, V. Putino ir jo užsienio reikalų bei gynybos ministrų komentarai rodytų, kad deeskalacija dar įmanoma.

REKLAMA
REKLAMA

Per kruopščiai surežisuotą pirmadienio susitikimą su V. Putinu Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „visada yra galimybė“ pasiekti susitarimą su Vakarais dėl Ukrainos.

REKLAMA

Ministras V. Putinui sakė, kad pokalbiai su lyderiais Europos sostinėse ir Vašingtone parodė, jog esama galimybių tęsti derybas su Vakarais.

„Mūsų galimybės dar toli gražu neišsemtos. Jos (derybos) tikrai neturėtų tęstis amžinai, bet aš siūlyčiau jas tęsti ir intensyvinti“, – sakė S. Lavrovas.

V. Putinas į tai atsakė: „Puiku.“

Rusijos lyderis ir jo aukščiausio rango patarėjai atkakliai tvirtina, kad dabartinė krizė kilo, nes Jungtinės Valstijos ir Vakarų Europa ignoruoja teisėtus Maskvos nuogąstavimus dėl saugumo.

Rusija neigia planuojanti pulti Ukrainą. Ji jau kontroliuoja Krymą, kurį atplėšė nuo Ukrainos 2014 metais, taip pat remia prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose esančiame Donbase.

Kremlius reikalauja iš NATO garantijų, kad Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms šalims nebus leista prisijungti prie Aljanso. Jis taip pat siekia, kad NATO pasitrauktų iš Rytų Europos valstybių, jau esančių Aljanso narėmis. Tai faktiškai reikštų Europos padalijimą į įtakos zonas. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje kategoriškai atmeta tokius reikalavimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų