Šalies kinologų klubo ir gyvūnų prieglaudos skelbia, kad pandemijos laikotarpiu žmonės yra atskirti vieni nuo kitų. Tad jiems vis labiau reikia pūkuoto kompaniono.
„Šiuo metu praktiškai neįmanoma patenkinti šunų, o ypač – šuniukų paklausos. Pirmojo šalies karantino metu sienos buvo uždarytos ir nelegali prekyba sustojo. Tad daugiau šunų iš Rumunijos, Čekijos, Slovėnijos neatvyko“, – sako Vokietijos šunų klubo pirmininkas Udo Kopernik.
Tačiau šiandien nelegali prekyba šunimis ir vėl klesti. Esą visa situacija primena mafiją – dažnai šunis į Vokietiją iš Rytų Europos atveža ir parduoda didelės gaujos. Tačiau pasitaiko ir taip pat besielgiančių privačių asmenų.
„Šiuo metu daugėja nelegaliai į Vokietiją atvežamų šunų. Jei tarnybos juos aptinka, šunys atsiduria prieglaudose. Pas mus jie išbūna tol, kol pakankamai suauga. O tada mes juos turime grąžinti prekiautojams. Jiems apsimoka mums sumokėti, kad šunis išleistume, nes vėliau šunis parduoda už daug didesnę kainą“, – teigia šunų prieglaudos vadybininkas Karsten Pluecker.
Specialistai sako, kad prekyba šunimis juodojoje rinkoje kenkia ne tik keturkojams. Taip įsigijus šuniuką vėliau gali tekti pakloti nemažai pinigų. Mat dažnai šie augintiniai turi įvairiausių paslėptų ligų.
Vokietijoje tam tikrų šunų veislių kainos smarkiai išaugo. Štai prieš metus taksų veislės šunį buvo galima įsigyti už tūkstantį eurų, o dabar vokiečiams tenka pakloti triskart daugiau.
Gyvūnų gerovės grupės vokiečius ragina įsitikinti, kad jie perka iš patikimų augintojų. Taip pat įsitikinti, ar šuo bus reikalingas ir po pandemijos bus reikalingas, kad po jos neatsidurtų gatvėje.
