Ekspertai pabrėžia, kad tėvams derėtų dėmesingiau vertinti savo pačių elgesį kasdienėse situacijose, ypač kai vaikas šalia.
„Vaikai pastebi šią dinamiką, todėl stenkitės gerai atsiliepti apie kitą gimdytoją ir kitus žmones, kurie rūpinasi vaiku, kai esate šalia jo – net jei jie yra kitame kambaryje. Jie, tikėtina, vis tiek jus girdi“, – pažymi praktikuojanti psichologė Jazmin McCoy.
Ypač, pasak ekspertų, vaikai atkreipia dėmesį į šiuos tėvų elgesio aspektus:
Požiūris į partnerį ir kitus suaugusiuosius. Publikacijos autoriai aiškina, kad vaikai lengvai pagauna neverbalinius signalus – akių vartymą, nepatenkintus žvilgsnius ar sarkastiškas pastabas kito gimdytojo ar kitų artimų suaugusiųjų adresu. Net jei kritika skamba kaip pokštas, vaikas gali priimti ją rimtai. Pasak J. McCoy, teigiami pasisakymai apie kitus žmones, dalyvaujančius auklėjime, padeda vaikui jaustis saugiai, būti emocionaliai artimesniam su savo globėjais ir mažiau nerimauti.
Požiūris į savo kūną. Dietologė Alyssa Miller pasakoja, kad vaikai įdėmiai stebi, kaip suaugusieji vertina savo pačių ir kitų žmonių išvaizdą. Jie pastebi, jei tėvai vengia fotografuotis, drovisi maudymosi kostiumėlio arba nepatenkinti žiūri į save veidrodyje. Vaikai gali nukopijuoti tokį elgesį savo pačių kūno atžvilgiu.
Tikrosios gyvenimo vertybės. Psichologė Laura Markham pažymi, kad vaikai labiau pasitiki suaugusiųjų elgesiu, o ne jų žodžiais. Jei tėvai kalba apie sąžiningumo ar komandinio žaidimo svarbą, tačiau savo poelgiais demonstruoja kitus prioritetus, būtent realūs tėvų poelgiai vaiko akyse tampa tikruoju orientyru. Todėl, rašo leidinys, ekspertai pataria ne tik deklaruoti savo vertybes, bet ir nuosekliai jas patvirtinti kasdienio gyvenimo praktikoje.
Gebėjimas užjausti save. Pasak A. Miller, vaikai perima tai, kaip suaugusieji reaguoja į savo pačių klaidas. Jei tėvai nuolat kritikuoja save arba siekia nepasiekiamos tobulumo, vaikas gali įsisavinti tokį patį elgesio modelį. Tuo tarpu ramus požiūris į nesėkmes ir pasiruošimas pripažinti klaidas padeda ugdyti atsparumą bei priimti suklupimus kaip galimybę išmokti kažko naujo.
Mitybos įpročiai. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai formuoja savo požiūrį į maistą stebėdami suaugusiuosius. Komentarai apie „blogą“ ar „gerą“ maistą, valgymų praleidimas arba kaltės jausmas pavalgius palaipsniui veikia jų mitybos įpročius. Kaip aiškina A. Miller, tyrimai rodo, kad vaikai dažnai išlaiko savo tėvų mitybos įpročius net ir suaugę.
Kaip suaugusieji kalba apie vaiką. Atskirai ekspertai pataria įdėmiai stebėti tai, kaip tėvai aptaria vaiko elgesį su kitais suaugusiaisiais. Net jei vaikas nesupranta visų žodžių, jis jaučia bendrą emocinį pokalbio toną.
Kaip rašė UNIAN, vaikų auklėjime nėra vienintelio „teisingo būdo“, tačiau psichologai pataria vengti trijų pavojingų stilių. Autoritarinis auklėjimas slopina emocinę ir socialinę raidą, nuolaidžiaujantis („nesikišimo“) atima iš vaikų savidiscpliną bei atsakomybę, o abejingas sukuria apleistumo jausmą ir žemą savivertę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
