Šių metų vasario pradžioje, praėjus jau pusmečiui po JAV karinių veiksmų Irako ir Sirijos teritorijose, užimtose „Irako ir Levanto islamo valstybės“ grupuotės pajėgų, arba tiesiog „Islamo valstybės“ (IV), pradžios, JAV prezidentas Barackas Obama pristatė Senatui įstatymą, kurio patvirtinimas leistų išplėsti karinius veiksmus prieš IV neapibrėžiant šių veiksmų geografinės plotmės. Atrodo, kad JAV ir jos sąjungininkių kova su IV pereina į ilgalaikį karą, o pati JAV vyriausybė planuoja įgauti dar daugiau galių imtis karinių veiksmų užjūryje. Ir nors IV veiksmų brutalumo negalima nei pateisinti, nei menkinti, būtina kelti keletą svarbių klausimų dėl JAV veiksmų regione. Kol šiandieninėje žiniasklaidoje daugiausia kalbama apie karinį IV problemos sprendimą, Artimųjų Rytų, terorizmo bei radikalizacijos ekspertai kreipia dėmesį į struktūrinius/esminius šitokio sprendimo – ypač jo pristatymo kaip vienintelės išeities – trūkumus. Žinoma, apžvelgti jų visų neįmanoma, tačiau viena kritikos sritis yra esminė: kokie veiksniai prisideda prie naujų IV kovotojų verbavimo sėkmės?

REKLAMA

Radikalizacijos fenomenas

Terorizmo ekspertai vardija keletą dominuojančių veiksnių, įgalinančių ir skatinančių tam tikrų grupių narius prisidėti prie teroristinės veiklos. Stanfordo universiteto profesorė Martha Crenshaw, politologė ir terorizmo studijų ekspertė, išskiria tris pažeidžiamumo sritis, kuriose atsidūrę individai yra labiau linkę pateisinti smurtą ar jo griebtis. Viena šių sričių – tai individo suvokiama neteisybė ar pažeminimas, padedantys teroristiniams judėjimams įtvirtinti „mes prieš juos“ naratyvą. Politologė taip pat išskiria motyvuojančias ir įžiebiančias sąlygas – Jungtinės Karalystės užsienio politiką (karą Irake bei Afganistane) galima laikyti būtent įžiebiančia Londono 2005 metų sprogdinimų sąlyga, kaip tai įvardijo vienas šių atakų vykdytojų. Taip pat prancūzų profesorius sociologas Farhadas Khosrokhavaras teigia, kad radikalizaciją skatina ne tik skurdas ir jausmas, jog „modernizacijos“ nešama nauda nėra lygi visoms grupėms, bet ir diskriminacija bei socialinė segregacija paskirstant modernizacijos atnešamas geroves, kas gali paveikti ir viduriniosios klasės atstovus.

Didelį indėlį į radikalizacijos tyrimą įdėjo ir teismo psichiatras bei buvęs CŽV pareigūnas Marcas Sagemanas. Norint geriau pažinti radikalizmo priežastis buvo analizuojama per 500 radikalių pažiūrų musulmonų gyvenimo aprašymų, o išvadose teigiama, jog radikalizacijos procesą sudaro keturios nebūtinai iš eilės einančios stadijos. Viena jų, pristatoma kaip labiau tikėtina pirmoji stadija, yra moralinis pasipiktinimas, kurį kelia musulmonų kančios pasaulyje. Kita stadija – tai šių kančių interpretacija kaip kylančių dėl Vakarų politikos šiose šalyse. Trečioje stadijoje individas papildo šią interpretaciją savo asmenine negatyvia patirtimi (diskriminacija, socialinė nelygybė ir t. t.) Vakarų šalyse, o ketvirtoji, paskutinė stadija yra sprendimas prisijungti prie teroristinės organizacijos. Tiek M. Sagemanas, tiek anksčiau minėtų akademikų išvados papildo vienos kitas, paneigdamos stereotipą, kad prie teroristinių organizacijų (ypač Vakaruose) jungiasi mažiau išsilavinę ar mažiau racionalūs žmonės.

REKLAMA

„Islamo valstybė“, JAV karinė agresija ir kas sieja šiuos du reiškinius

Bent iš dalies žinant terorizmo ir radikalizacijos teorijas, reikia klausti: kaip jos veikia Vakarų kovos su IV kontekste?

Visų pirma, čia būtina paminėti trumpą, bet itin svarbią JAV karinių veiksmų istoriją. Nuo 1980-ųjų JAV kariuomenė – ir su JT Saugumo Tarybos sprendimu, ir be jo – okupavo, bombardavo ar įsiveržė į keturiolika musulmoniškų valstybių, o vien B. Obamos prezidentavimo laikotarpiu bombardavimai vykdyti septyniose musulmoniškose šalyse. Kitaip sakant, invazija į Iraką, karas Afganistane, politinio nebaudžiamumo pavyzdžiais tapusios nepilotuojamų lėktuvų atakos Pakistane, Jemene, Somalyje bei kitose šalyse, finansinė ir karinė parama įvairiausioms sukilėlių grupėms Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje bei kiti JAV ir jų sąjungininkių veiksmai (ir kaip atsakas į islamo teroristų atakas) yra tas kontekstas, be kurio jokios rimtesnės IV veiklos, karinės sėkmės ir išskirtinio brutalumo analizės negali būti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų