Izraelis nori, kad amerikietis, nuteistas už šnipinėjimą žydų valstybės naudai, būtų paleistas mainais už nuolaidas atsinaujinusiose derybose dėl taikos su Palestina. Į nuolaidas įeina okupuotų teritorijų apgyvendinimo laikinas sustabdymas, rašo Guardian.co.uk.
Pasak Izraelio armijos radijo, ministro pirmininko kabinetas pasiūlė Vašingtonui paleisti iš kalėjimo J. Pollardą, buvusį karinio jūrų laivyno žvalgybos analitiką, 1987 m. nuteistą už šnipinėjimą, mainais už moratoriumo pratęsimą dar trims mėnesiams. B. Netanyahu jau seniai norėjo, kad J. Pollardas būtų paleistas, bet tai gali padėti jam parduoti kelias nuolaidas dešiniųjų pažiūrų jo kabineto nariams ir naujakuriams.
Armijos radijas sakė, kad ministras pirmininkas prašė, kad neįvardintas tarpininkas išsiaiškintų B. Obamos administracijos požiūrį į tokį pasiūlymą, bet kokio atsakymo buvo sulaukta nežinoma.
B. Netanyaho kabinetas iš pradžių teigė, kad jie nežino apie jokius pasiūlymus, pateiktus amerikiečiams šiuo klausimu, bet vėliau viskas tapo dar neaiškiau. Izraelio pareigūnai iš viso atmetė pasiūlymą dėl J. Pollardo paleidimo, bet lieka faktas, kad B. Netanyahu bandė į taikos derybas įvelti nuteisto šnipo klausimą.
D. Dayanas, žydų naujakurių tarybos vadovas, pasmerkė bet kokį siūlymą apsikeisti J. Pollardu mainais už apgyvendinimo sustabdymo pratęsimą. „Ar taip pat turėtume atiduoti G. Heightsą mainais už G. Šalitą (Izraelio kareivį, Hamas laikomą Gazoje)?“
M. Abbasas, Palestinos prezidentas, prancūzų naujienų agentūrai sakė, kad nevyks jokios taikos derybos, jei Izraelis nutrauks gyvenviečių statymo sustabdymą.
J. Pollardo rėmėjai Izraelyje ir JAV yra bandę pagrįsti šnipo veiksmus ištikimybe žydų valstybei. Bet tokia interpretacija buvo atmesta, nes už informaciją J. Pollardui buvo mokama, o FTB tvirtino, kad jis taip pat pardavinėjo informaciją Pietų Afrikai ir bandė ją perduoti Pakistanui.
1984 m. J. Pollardas JAV paslaptis pradėjo perdavinėti A. Sellai, Izraelio kariuomenės pareigūnui, už tai gaudamas užmokestį ir brangenybių. Kitais metais paaiškėjo, kad jis jau buvo perdavęs dešimtis tūkstančių puslapių dokumentų. Visa žala, padaryta JAV žvalgybai, nebuvo paviešinta, bet yra žinoma, kad J. Pollardas davė Izraeliui svarbios informacijos apie JAV pasaulinį sekimo tinklą. Šnipas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o jo žmona – 5-erius metus.
Daugiau nei dešimtmetį po nuteisimo Izraelis neigė, kad J. Pollardas jam dirbo, nors 1995 m. suteikė šnipui Izraelio pilietybę.
Izraelio lyderiai nuolatos reikalavo J. Pollardo paleidimo. 1998 m. vykusiose taikos derybose B. Netanyahuas sakė B. Klintonui, jog tikisi, kad J. Pollardas bus paleistas, jei Izraelis pasirašytų susitarimą su Y. Arafatu. B. Klintonas vėliau sakė, kad su tuo stipriai nesutiko CŽV direktorius Dž. Tenetas.
Amerikiečių žvalgyba buvo pasipiktinusi Izraelio silpnu bendradarbiavimu atgaunat dokumentus, perduotus J. Pollardo, ir A. Sellos paaukštinimu iki oro pajėgų vado. A. Sella buvo pašalintas iš savo pareigų po to, kai JAV Kongresas pagarsino nutrauksiąs Izraelio finansavimą.
