Vienintelis „geografinis“ pirmojo rinkimų turo netikėtumas – įvairiatautėje Užkarpatės srityje, pačiuose Ukrainos vakaruose, nežymia persvara laimėjo V.Janukovičius.
Vienintelis „geografi nis“ pirmojo rinkimų turo netikėtumas – įvairiatautėje Užkarpatės srityje, pačiuose Ukrainos vakaruose, nežymia persvara laimėjo V.Janukovičius. EPA-Eltos nuotrauka
Po pirmojo prezidento rinkimų turo fi nišo link skuba du kandidatai – Viktoras Janukovičius ir Julija Tymošenko. Pagrindinis klausimas dabar – kam atiteks iš rinkimų maratono iškritusių kandidatų balsai.
Šiomis dienomis Ukrainoje kaip niekada dažnai minima bankininko Sergejaus Tigipkos pavardė. Surinkęs daugiau nei 13 proc. visų rinkėjų balsų, jis liko trečias. Tačiau jo rinkėjų elektoratas dabar tapo „auksinis“, ir visų pirma dėl jo varžysis 35,39 proc. balsų surinkęs prorusiškasis Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovičius bei 24,97 proc. rinkėjų simpatijų sulaukusi labiau centristinių pažiūrų premjerė Julija Tymošenko.
Šalis lieka susiskaldžiusi
Pirmojo rinkimų turo Ukrainoje rezultatai parodė – šalis kaip buvo, taip ir liko susiskaldžiusi regioniniu pagrindu. Palyginę 2004 ir 2010 metų prezidento rinkimų Ukrainoje žemėlapius, pastebėtume, kad „eksoranžinė“ premjerė J.Tymošenko laimėjo tose pačiose srityse, kuriose prieš šešerius metus pergalę šventė kadenciją baigiantis prezidentas Viktoras Juščenka. Jai nepavyko atkovoti nei vienos srities iš V.Janukovičiaus. Šalies susiskirstymas į Rytų–Pietų bei Vakarų–Centro blokus išlieka labiau nei akivaizdus. Triuškinančia persvara V.Janukovičius laimėjo pramoniniame Donbaso regione (Lugansko srityje jis surinko 71 proc., Donecko srityje – 76 proc. visų balsų), rusų daugumos dominuojamame Kryme (61 proc.). Julija Tymošenko šventė pergalę Vakarų ir Centrinėje Ukrainoje (pvz., Volynės srityje ji surinko beveik 54 proc. balsų). Jai palankūs buvo ir sostinės Kijevo rinkėjai. Čia J.Tymošenko surinko 35,7 proc. balsų (V.Janukovičius gavo vos 15,9 proc.).
Vienintelis „geografi nis“ pirmojo rinkimų turo netikėtumas – įvairiatautėje Užkarpatės srityje, pačiuose Ukrainos vakaruose, nežymia persvara laimėjo V.Janukovičius. Tradiciškai čia rinkėjai balsuoja už dešiniųjų pažiūrų provakarietiškus kandidatus. Politologai pažymi, kad šita sritis rinkimų kampanijos metu buvo užmiršta, beveik nevyko kandidatų reklaminė kampanija vengrų, slovakų ir kitų čia gyvenančių tautų kalbomis. Antrajame rinkimų ture Užkarpatės rinkėjai veikiausiai rinksis J.Tymošenko.
Bankininko fenomenas
Didžiausias šios rinkimų kampanijos ir pirmojo rinkimų turo atradimas – į trečią (o kai kur – ir į antrą) vietą pakilęs bankininkas S.Tigipka. Netrukus penkiasdešimtmetį švęsiantis Moldavijoje gimęs milijonierius, ekonomikos mokslų daktaras yra privataus banko ir stambaus koncerno įkūrėjas, buvo šalies ekonomikos ministru, Ukrainos centrinio banko vadovu. 2003 metais jis paskelbė kandidatuosiąs į Ukrainos prezidento postą, tačiau šių ketinimų atsisakė ir tapo V.Janukovičiaus rinkimų štabo vadovu. Tačiau ir nuo Regionų partijos lyderio S.Tigipka pamažu nutolo, o prieš kelis mėnesius tapo partijos „Stipri Ukraina“ lyderiu. Tai centro dešinės partija, pasisakanti už spartesnes ir liberalias šalies ekonomikos reformas.
S.Tigipkos fenomenas šiuose rinkimuose yra tas, kad jis panašų procentą balsų (apie 10–15 proc.) surinko daugelyje Ukrainos regionų, pradedant rusakalbiu Sevastopoliu ir baigiant tautiškai ukrainietiškai nusiteikusia Volyne. Tiesa, santykinai didžiausio rinkėjų pasitikėjimo jis sulaukė verslumu pasižyminčioje Odesoje (20 proc. balsų), Kijeve ir kituose didžiuosiuose verslo ir pramonės centruose. Apklausos rodo, jog už S.Tigipką daugiausia balsuoja naujų vėjų, ryžtingų ir efektyvių ekonominių sprendimų, liberalių pažiūrų jaunesni žmonės.
Kandidatų šansai – apylygiai
Paaiškėjus pirmojo rinkimų turo rezultatams, ukrainiečių žurnalistai nesėkmingai bandė iškvosti iš S.Tigipkos, kurį iš likusių kandidatų – V.Janukovičių ar J.Tymošenko – jis palaikys ir už kurį ragins balsuoti savo šalininkus. Bent jau kol kas bankininkas atsitvėrė tylos siena. Tikėtina, kad savo palankumo vienam ar kitam lyderiui jis neišreikš iki pat antrojo rinkimų turo, nenorėdamas susisaistyti nei su vienu iš kandidatų. Juolab tai būtų labai nenaudinga pačiam V.Tigipkai, kuriam prognozuojama puiki politinė karjera ateityje. Tačiau jei visgi po slaptų politinių derybų bankininkas ryšis palaikyti kurį nors kandidatą į prezidento postą, jo balsas gali būti lemiamas.
Kol kas realiausia prognozė, kad šalies vakaruose ir centre V.Tigipkos balsai atiteks J.Tymošenko, o rytuose ir pietuose – V.Janukovičiui. Pasitelkę elementariąją aritmetiką, padaliję V.Tigipkos rinkėjų balsus perpus, o provakarietiškojo V.Juščenkos balsus neabejotinai atidavę J.Tymošenko, gausime apylygį rezultatą. Viską lems rinkėjų aktyvumas atskiruose Ukrainos regionuose.
Geopolitinių permainų veikiausiai nebus
Ir V.Janukovičius, ir J.Tymošenko yra gana patyrę, ekonomiką išmanantys ir pragmatiškai mąstantys kandidatai. Skirtingai nei griežtai provakarietiškas prezidentas Viktoras Juščenka, J.Tymošenko taip atvirai nekalba apie Ukrainos integraciją į ES ir juo labiau – į NATO, stengdamasi nenuteikti prieš save rinkėjų šalies rytuose ir pietuose. V.Janukovičiaus, tradiciškai linkstančio į Rusiją, retorika taip pat atsargi – siekdamas visų ukrainiečių palankumo, jis nedemonstruoja anksčiau ryškiai prasismelkdavusio prorusiškumo, nedalija jokių pažadų Maskvai dėl rusų karinės bazės Sevastopolyje pratęsimo, apsiribodamas neapibrėžta „abiem šalims palankaus sprendimo vizija“. Per šiuos rinkimus, skirtingai nei 2004 metais, jis dažniau prabyla ne tik rusiškai, bet ir ukrainietiškai.
Po „Oranžinės revoliucijos“ Ukrainos vakarėjimo ir staigios europeizacijos proveržis, kurio buvo galima tikėtis, neįvyko. Dabar šalis lyg ir vėl stovi ant permainų slenksčio. Šalies rinkėjai labiausiai laukia tokio prezidento, kuris sugebės sumažinti skurdą ir užtikrins stabilų gyvenimo kokybės augimą. Ukraina žvalgysis ir į Rusiją, ir į Vakarus, tačiau bent artimiausiu metu nežengs radikalių geopolitinių žingsnių. J.Tymošenko nėra tiek provakarietiška, kad sėkmingai vestų Ukrainą į ES, o V.Janukovičius negalės (o veikiausiai ir nenorės) Ukrainos paversti Kremliaus marionete. Kas belaimėtų prezidento rinkimus vasario 9 dieną, Ukrainos laukia dar ilgas balansavimas tarp Rytų ir Vakarų.
Dr. Manvydas Vitkūnas
