„Prancūzija neduos žalios šviesos Ukrainai ir Gruzijai stoti (į NATO)“, - sakė šalies ministras pirmininkas F.Fillonas interviu radijo stočiai „France Inter“. Kaip vieną motyvų jis įvardijo Rusijos pasipriešinimą ir konflikto vengimą.
Tuo tarpu JAV prezidentas George'as W.Bushas mano, kad Rusija neturi teisės vetuoti sprendimo dėl Ukrainos siekio tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare.
„Kiekviena valstybė (NATO narė) man sakė, kad Rusija neturės veto (teisės), negalės vetuoti to, kas vyksta Bukarešte. Ir aš su tuo sutinku, manau, kad tai teisinga pozicija“, - sakė jis spaudos konferencijoje Kijeve, pasibaigus deryboms su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka.
Jis pažymėjo, jog sieks, kad Ukraina ir Gruzija taptų NATO narėmis.
„Ir tas faktas, kad mes pamatėme saujelę sovietinių vėliavėlių gatvėse ir kelis demonstrantus, nieko nereiškia. Mūsų santykiai (su Ukraina) plėtojami“, - pabrėžė G.W.Bushas.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė: „Aš nenorėčiau, kad svarbiausias, pamatinis NATO darbo principas - „atvirų durų“ principas - būtų pakeistas veto teise šalies, kuri net nėra Aljanso narė“.
Ukrainos prezidento nuomone, dėl Ukrainos ir Gruzijos galimo prisijungimo prie NATO Narystės veiksmų plano (NVP) „vyksta pernelyg jausminga diskusija, kur mažai taisyklių, mažai teisės ir galbūt net mažai pagarbos“.
V.Juščenka įsitikinęs, kad „prisijungimas prie NVP - tai geriausias atsakymas į svarbiausius nacionalinius interesus“.
„Esu tikras, kad mes einame teisingu strateginiu keliu“, - pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie protesto demonstracijas, lydinčias JAV prezidento vizitą į Ukrainą, V.Juščenka pažymėjo: „Visiškai natūralu, kad keli šimtai žmonių su raudonomis vėliavomis išėjo į Nepriklausomybės aikštę“.
„Bet su šiomis raudonosiomis vėliavomis buvo vykdomas didysis badas. Šios vėliavos asocijuojasi su ukrainiečių represijomis“, - sakė valstybės vadovas.
Į Ukrainos sostinę Kijevą dviejų dienų vizito JAV vadovas atvyko pirmadienio vakarą.
Kaip sakė JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras, G. Bushas ketina įtikinti skeptikus, kad Ukraina yra laukiama NATO narė. „Prezidentas Bushas taip pat siekia susitikti su Ukrainos lyderiais ir kitais šalies žmonėmis, kad į Bukareštą galėtų vykti su dar stipresniais argumentais“, - tvirtino diplomatas.
Palikęs Ukrainą, JAV vadovas skris į Rumunijos sotinę, kur vyks NATO viršūnių susitikimas. Manoma, kad jame be galimos Ukrainos ir Gruzijos narystės Aljanse bus aptartas ir karių skaičiaus Afganistane klausimas. Dar vėliau įvyks paskutinis G. Busho ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas.
Anot BBC, G. Busho vizito metu Kijeve būriavosi apie 1000 protestuotojų su prieš JAV prezidentą nukreiptais plakatais. Kai kurie iš jų – necenzūriniai.
Kai kurios didžiosios NATO narės abejoja galimybe Gruzijai suteikti Narystės veiksmų planą, teigdamos, kad ji dar nevisiškai atitinka Vakarų demokratijos standartus. Šio Plano suteikimą Ukrainai stabdo tai, kad nei šalies politikai, nei gyventojai nėra vieningi prisijungimo prie NATO klausimu.
Taip pat teigiama, kad dalis Vakarų šalių baiminasi Rusijos, kuri neslepia savo nenoro išvysti Gruziją ir Ukrainą Aljanse, reakcijos - antradienį Rusijos URM vadovo pavaduotojas Grigorijus Karasinas pareiškė, jog galimas Ukrainos prisijungimas prie NATO sukels rimtą Maskvos ir Kijevo tarpusavio santykių krizę.
„Jeigu Ukraina įstos į NATO, kils didelė Rusijos ir Ukrainos santykių krizė, ir tai labai neigiamai atsilieps visos Europos saugumui“, - sakė jis antradienį, kalbėdamas Valstybės Dūmoje per svarstymus, skirtus Rusijos ir Ukrainos santykiams.
G.Karasinas pažymėjo, kad daugeliui Europos šalių reikėtų susimąstyti, ar tikslinga Ukrainai prisijungti prie Aljanso.
„Klausimas tiesus - kokie santykiai su Rusija atitinka Europos interesus“, - pabrėžė Rusijos diplomatas.
„Kijevo prisijungimas prie NATO, jeigu jis kada nors įvyks, neišvengiamai pareikalaus iš esmės pakeisti mūsų strateginio saugumo užtikrinimo akcentus“, - pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Kijevo planus prisijungti prie Aljanso, G.Karasinas pažymėjo, kad pasirinkti savo saugumo sistemą - kiekvienos valstybės suvereni teisė.
„Tačiau tai būna nepaprastai retai prieš savo liaudies valią“, - sakė G.Karasinas.
