Kita vertus, tai vyksta tuo metu, kai Vašingtono konkurentai patys atlieka branduolinius bandymus ir plečia savo ginklų arsenalą.
Branduolinių ginklų politika, kažkada laikyta Šaltojo karo reliktu, vis dažniau iškyla į pirmą planą, Rusijai karo Ukrainoje metu ne kartą pagrasinus panaudoti branduolinius ginklus tiek prieš JAV, tiek prieš Europą.
Maskva šią savaitę pranešė apie sėkmingą sparnuotosios raketos „Burevestnik“, žinomos NATO kodiniu pavadinimu „Skyfall“, su atominiu varikliu bandymą.
Kinija stato vis daugiau antžeminių branduolinių raketų saugyklų. Šiaurės Korėja savo ruožtu ką tik pristatė naują tarpžemyninę balistinę raketą, kaip teigiama, galinčią suduoti branduolinį smūgį Jungtinėms Valstijoms, ir planuoja ją išbandyti.
Ši grėsmė pradeda skverbtis ir į populiariąją kultūrą. Apie ją kalbama ir naujausiame režisierės Kathryn Bigelow filme „Dinamito namas“ (A House of Dynamite).
Tačiau ką reiškia šis D. Trumpo pareiškimas ir kaip jis prisideda prie dabartinės įtampos dėl branduolinių ginklų?
Trumpo komentarai pasirodė prieš susitikimą Xi Jinpingu
D. Trumpo komentarai pasirodė jo socialiniame tinkle „Truth Social“ prieš pat susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Juose D. Trumpas atkreipė dėmesį į kitas šalis, atliekančias branduolinius bandymus.
„Nurodžiau Karo departamentui pradėti testuoti mūsų branduolinius ginklus lygiomis teisėmis. Šis procesas prasidės nedelsiant“, – rašė jis.
Tas JAV prezidento įrašas sukėlė nemažai klausimų. JAV branduolinį arsenalą prižiūri Energetikos departamentas ir Nacionalinė branduolinio saugumo administracija (NNSA), pusiau autonominė agentūra Energetikos departamento viduje, o ne Gynybos departamentas.
Energetikos departamentas nuo 1977-ųjų, kai buvo įkurtas, prižiūri branduolinių ginklų bandymus. Iki tol branduolinius bandymus atliko dvi kitos agentūros, bet ne Gynybos departamentas.
D. Trumpas taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos turi daugiau branduolinių ginklų nei bet kuri kita šalis. Vašingtone įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, Rusija turi 5 580 branduolinių galvučių, o JAV – 5 225. Bendrai Maskva ir Vašingtonas kontroliuoja maždaug 90 proc. visų pasaulio branduolinių galvučių.
JAV vėliausią branduolinį bandymą atliko 1992 metais
Nuo tada, kai JAV 1945 metais atliko pirmąjį pasaulyje branduolinės bombos bandymą „Trinity“, Jungtinės Valstijos išbandė 1 030 branduolinių ginklų – daugiausia iš visų šalių. Dar du branduolinius ginklus JAV panaudojo Hirošimoje ir Nagasakyje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Pirmieji amerikiečių branduoliniai bandymai buvo atlikti atmosferoje, tačiau vėliau juos imta vykdyti po žeme, siekiant apriboti branduolinių nuosėdų kiekį.
Vėliausias branduolinis bandymas, pavadintas „Divider“, buvo atliktas 1992-ųjų rugsėjo 23-iąją Nevados nacionalinio saugumo bazėse – didžiuliame komplekse, esančiame maždaug už 105 km nuo Las Vegaso.
JAV dėl kelių priežasčių sustabdė savo bandymus, pirmiausiai dėl Sovietų Sąjungos žlugimo pasibaigus Šaltajam karui. JAV taip pat 1996-aisiais pasirašė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį.
Tačiau po šios sutarties pasirašymo branduolinių bandymų atliko Indija, Šiaurės Korėja ir Pakistanas – naujausios pasaulio branduolinės valstybės. Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija taip pat turi branduolinių ginklų. Jau seniai įtariama, kad atominių bombų gali turėti ir Izraelis.
Apskritai kalbant, JAV taip pat turėjo dešimtmečius kaupiamus bandymų duomenis, leidžiančius naudoti kompiuterinį modeliavimą ir kitas technologijas, kad būtų galima nustatyti, ar ginklas sėkmingai detonuos.
Visi po Baracko Obamos (Barako Obamos) dirbę JAV prezidentai ragino modernizuoti šalies branduolinį arsenalą. Kongreso biudžeto biuro apskaičiavimu, jo priežiūra ir atnaujinimas per ateinantį dešimtmetį kainuos beveik 1 trln. JAV dolerių (860 mlrd. eurų).
JAV remiasi vadinamąja „branduoline triada“ – antžeminėmis saugyklomis, orlaiviais gabenamomis bombomis ir povandeniniuose laivuose esančiais branduoliniais užtaisais – siekdamos atgrasyti kitus nuo ginklų panaudojimo prieš Ameriką.
Branduolinių bandymų atnaujinimas kelia papildomų klausimų
Lieka neaišku kokiu tikslu JAV atnaujintų branduolinių ginklų bandymus.
Branduolinio ginklo neplatinimo ekspertai įspėja, kad bet kokį mokslinį tikslą gali nustelbti neigiama reakcija į bandymą. Naujas atominis bandymas gali tapti atspirties tašku kitoms didžiosioms branduolinėms valstybėms pradėti savo plataus masto bandymus.
„JAV branduolinių bandymų programos atnaujinimas galėtų būti vienas iš svarbiausių D. Trumpo administracijos politikos veiksmų – JAV bandymas galėtų sukelti nekontroliuojamą įvykių grandinę, į kurią kitos šalys galėtų reaguoti savo branduoliniais bandymais, destabilizuodamos pasaulinį saugumą ir paspartindamos naujas ginklavimosi varžybas“, – vasarį moksliniame žurnale „Bulletin of Atomic Scientists“ paskelbtame straipsnyje perspėjo ekspertai.
„Branduolinio bandymo tikslas gali būti tik politinis, o ne mokslinis. (...) Tai suteiktų Rusijai, Kinijai ir kitoms branduolinėms valstybėms laisvę atnaujinti savo branduolinių bandymų programas, iš esmės be politinių ir ekonominių pasekmių“, – priduriama straipsnyje.
Bet koks būsimas JAV bandymas greičiausiai vyktų Nevadoje esančiose bandymų vietose, kurias po ankstesnio bandymo prieš daugiau nei 30 metų reikia iš esmės atnaujinti.
2018 metais Los Alamos nacionalinėse laboratorijose (LANL) įvyko pristatymas, kuriame buvo išdėstyti iššūkiai, atkreipiant dėmesį į tai, kad XX amžiaus 7-e dešimtmetyje Nevados valstijoje esantis Merkurijus, kuriame buvo įrengti bandymų poligonai, buvo antras pagal dydį Nevados valstijos miestas.
Ruošdamiesi branduoliniams bandymams vietoje dirbdavo vidutiniškai 20 tūkst. žmonių. Šie pajėgumai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo.
„Vieno efekto kadro planavimas ir įgyvendinimas užtruktų nuo dvejų iki ketverių metų, – rašoma pristatyme. – Tai buvo milžiniški projektai.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
