D. Trumpas pažadėjo paversti Ameriką „vėl turtinga valstybe“, įveikti infliaciją ir „sparčiai mažinti išlaidas bei kainas“, rašoma „The Conversation“.
Maža to, D. Trumpas savo kalboje pareiškė, kad JAV sveikatos priežiūrai išleidžia daugiau pinigų nei bet kuri kita pasaulio šalis, rašoma „Sky News“.
„Mes turime viešą sveikatos apsaugos sistemą, kuri nesugeba veikti nelaimės metu, tačiau jai išleidžiame daugiau pinigų nei bet kuri kita pasaulio šalis“, – teigė jis.
Tuo tarpu bendrovių „West Health“ ir „Gallup“ atliktas tyrimas parodė, kad 11 proc. amerikiečių šiuo metu priskiriami prie asmenų, negalinčių gauti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir pastaruoju metu susiduria su sunkumais mokėdami už reikalingą priežiūrą ar vaistus.
Tai yra 3 proc. daugiau nei 2021 m., tačiau nacionalinis vidurkis maskuoja kur kas blogesnes sąlygas, su kuriomis susiduria tam tikros grupės.
Duomenys rodo, kad labiausiai nukentėjo suaugusieji ispanakalbiai – 18 proc. (8 proc. daugiau nei 2021 m.). Juodaodžiai suaugusieji seka iškart po jų – 14 proc. (5 proc. daugiau nei 2021 m.), o baltaodžiai suaugusiųjų duomenys beveik nesiskyrė nuo 2021 m. – 8 proc.
Mažiausias pajamas gaunančios šeimos susiduria su niūriausia padėtimi. Tarp namų ūkių, uždirbančių mažiau nei 24 tūkst. JAV dolerių (apie 20 tūkst. eurų) per metus, ketvirtadalis susiduria su sunkumais mokėdami už sveikatos priežiūrą.
Amerikiečiai mažina išlaidas, kad galėtų susimokėti už sveikatos paslaugas
Apklausoje taip pat buvo stebimi ir tie, kurie laikomi „saugiais dėl išlaidų“, t. y. amerikiečiai, kurie turi galimybę gauti kokybišką ir įperkamą sveikatos priežiūrą ir gali susimokėti už reikalingą gydymą bei vaistus.
Šiai kategorijai šiuo metu priklauso tik 51 proc. amerikiečių – tai žemiausias lygis per visą tyrimo istoriją.
Suaugusių ispanakalbių sveikatos priežiūros saugumas smuko: tik 34 proc. jų dabar laikomi saugiais išlaidų atžvilgiu – 17 proc. mažiau nei 2021 m.
Juodaodžiai suaugusieji patyrė 13 proc. nuosmukį – iki 41 proc. Tuo tarpu baltaodžiai amerikiečiai išlaikė stabilumą – 58 proc.
Tarp uždirbančių mažiau nei 24 tūkst. JAV dolerių (apie 20 tūkst. eurų) per metus, tik 23 proc. asmenų gali būti laikomi saugiais dėl išlaidų – 14 proc. mažiau nei 2021 m.
Namų ūkiuose, kurių pajamos per metus siekia nuo 24 tūkst. iki 48 tūkst. JAV dolerių (nuo 20 tūkst. iki 43,7 tūkst. eurų), tik 30 proc. gauna stabilų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą (nuo 2021 m. sumažėjo 12 proc.).
Likusieji 38 proc. amerikiečių patenka į viduriniąją kategoriją – retkarčiais patiria sunkumų dėl sveikatos priežiūros išlaidų ar prieinamumo.
Juodaodžiai (45 proc.) ir ispanakalbiai (48 proc.) suaugusieji daug dažniau nei baltieji amerikiečiai (34 proc.) užima šią nesaugią vidurinę poziciją.
Maža to, daugelis amerikiečių teigė, jog norėdami sumokėti už sveikatos priežiūrą, mažina išlaidas būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui ir komunalinėms paslaugoms, o kiti lieka dirbti nepageidaujamą darbą tik tam, kad galėtų sumokėti išlaidas, susijusias su sveikata.
Trumpas pasirašė įsaką mažinti vaistų kainas
Vis dėlto, D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kurio tikslas – sumažinti aukštas receptinių vaistų kainas, tačiau jo detalės ir ilgalaikis poveikis yra toli gražu neaiškūs, rašoma BBC.
Remdamasis duomenimis, kad kitų šalių pacientai už vaistus moka daug mažiau nei amerikiečiai, D. Trumpas pareiškė, kad įpareigos vaistų gamintojus sumažinti kainas JAV.
Jis šį žingsnį pavadino „vienu iš svarbiausių“ vykdomųjų įsakymų JAV istorijoje ir teigė, kad kainos „beveik iš karto“ sumažės „nuo 30 proc. iki 80 proc.“.
Tačiau ekspertai šiuos teiginius vertina labai skeptiškai, o akcijų rinkos pokyčiai rodo, kad investuotojai mano, jog šis sprendimas neturės didelio poveikio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
