Įsivaizduokite, kad esate tarptautinės taikos palaikymo misijos karys musulmoniškoje valstybėje. Stovite perėjimo punkto sargyboje. Jūsų užduotis – užkirsti kelią į saugomą teritoriją patekti sprogmenims, ginklams ir savižudžiams teroristams. Jus patikrinate kiekvieno asmens duomenis ir leidimus, tačiau apieškote tik vyrus. Liestis prie moterų jums griežtai draudžiama dėl kultūrinių aplinkybių. Akivaizdu, kad juodos plačios abajos patogios slėpti ne tik moteriškas formas, kaip liepia religiniai priesakai, bet ir kuprinę ar liemenę su sprogstamuoju užtaisu. Tai daro kiekvieną besiartinantį moterišką pavidalą grėsme, tačiau jūsų rankos surištos pagarbos vietinėms tradicijoms.
Moterys savižudės sprogdintojos nėra naujiena ar koks nesenas išadimas. 1991 m. nuo moters savižudės sukelto sprogimo žuvo Indijos ministras pirmininkas Radživas Gandis. Šri Lankos tamilų išsilaisvinimo judėjimas turi specialų savižudžių padalinį, kuriame jau daug metų apmokomos ir ‚naudojamos‘ moterys. Teigiama, kad ši organizacija yra užverbavusi daugiausiai moterų iš visų pasaulio teroristinių organizacijų. Čečėnijoje, Indijoje, Pakistane, Palestinos teritorijose, Turkijoje, Afganistane – visur pastebimas didesnis moterų įtraukimas į mirtininkų išpuolių rengimą ir vykdymą. Tačiau iki pastarųjų metų moteris mirtininkė buvo išimtis iš taisyklės.
Daugumoje minėtų šalių Islamą išpažįstančiose bendruomenėse moteris laikoma ir pati laikosi atokiau aktyvaus viešojo gyvenimo. Tradiciškai moters vaidmuo politinėse batalijose yra minimalus. Šventojoje Islamo knygoje Korane nerasime teiginio, kuris apibrėžtų, kad moterys turi vykdyti savižudybes religijos vardan. Tiesą sakant, kai kalbama apie ginkluotą kovą su netikėliais, kalbama apie vyrus. Be to, tapti gyva bomba reikalinga fizinė ištvermė ir tinkamas psichologinis pasirengimas. Natūralu, kad visuomenėje, kur moteris laikoma silpna ir nepastovia būtybe moters vaidmuo pasipriešinimo okupacijai judėjime yra pasyvus. Visa tai apsaugo moteris nuo teroristinių organizacijų dėmesio ir verbavimo.
Tačiau tendencijos Irake rodo susirūpinimą keliantį pokytį. Nuo 2003 m. buvo įvykdyta apie tūkstantį savižudžių išpuolių, tačiau dauguma mirtininkų buvo nevietiniai vyriškos lyties asmenys, parengti už Irako ribų ir ‚importuoti‘. Nuo 2007 m. prasidėjo moterų savižudžių era, ir praktiškai jos visos yra vietinės. 2007 m. moterys mirtininkės įvykdė 17 teroristinių išpuolių. Dar nesibaigė 2008 metai, o jau suskaičiuota beveik 30 terorizmo aktų, kuriuose dalyvavo mirtininkės.
Moterys perėjimo punktuose Irake nėra taip nuodugniai tikrinamos, kaip vyriškos lyties asmenys. Vienodas vyrų ir moterų traktavimas Islamo šalyse nepriimtinas, tad Irake toks elgesys paverstų niekais ir taip sunkiai įgyvendinamą „širdžių ir protų patraukimo savon pusėn“ strategiją. Be to, moterys nepatenka į standartinį savižudžio džichadisto ‚portreto‘ aprašymą (jaunesni nei 45 metų vyriškiai, lankantys madrasą). Taigi jos nekelia įtarimų, jos išvengia fizinio tikrinimo, todėl sugeba prasismelkti per daugiapakopes saugumo zonas ir priartėti prie pat taikinio.
Kaip pripažino vienas teroristinės organizacijos lyderis, visa tai moterį daro „tobulu asimetrinio karo ginklu“. Be to, jei vyrų savižudžių sprogdinimaisi yra tapę tragiška, tačiau kasdienybe, - moterys mirtininkės teroristams suteikia dar vieną privalumą - platų žiniasklaidos dėmesį.
Ilgą laiką fanatikai dėl religinių priežasčių ir stereotipų vengė naudotis moterimis teroristiniams išpuoliams vykdyti. Tačiau atsiradus ypatingam moterų savižudžių poreikiui atsirado ir ‚tinkamos‘ religinės Šventosios knygos interpretacijos. 2002 m. moterų idžtichadas (šventoji kankinystė) buvo legitimizuotas Aukštosios Islamo Tarybos įsikūrusios Saudo Arabijoje specialia fatva.
Kadangi moterys mirtininkės pavertė niekais Antineroristinės koalicijos strategiją, paremtą ypatingai griežto saugumo užkardų sistema, analitikai ir specialistai skuba aiškintis, kaip ir kodėl pakito tipinė savižudžio sprogdintojo charakteristika, stengiasi kuo skubiau perprasti, kad turėtų darytis moters galvoje, kad ji metusi šeimą ir vaikus ryžtųsi mirti ir nužudyti kuo daugiau bendrapiliečių. Tačiau kol kas apibendrinti moters mirtininkės psichologinį portretą yra labai sunku.
Aišku viena, kad moteris savižudė labai skiriasi nuo tipinio vyro mirtininko, ji paneigia stereotipą, kad tai jauno amžiaus vyriškos lyties asmuo, karštas religinis fanatikas. Liudininkai teigia, ir kai kurie nepavykę teroristiniai išpuoliai liudija, kad teroristai nevengia naudoti psichiškai nesveikas, kartais ir genetinėmis ligomis sergančias moteris. Kai kurios jų visiškai nesidomėjo religija, kai kurios buvo patyrusios smurtą, išgyvenusios psichologinį šoką, kai kurios jautėsi bevertės griežtoje islamo bendruomenėje, siekė atstatyti šeimos autoritetą visuomenėje ir pan. Tačiau ne visada tai yra depresyvios asmenybės. Užfiksuota atvejų kada mergina buvo įkalbėta pernešti sprogmenis iš vienos saugumo zonos į kitą, tuo tarpu buvo ruošiamasi ją susprogdinti nuotoliniu valdymu. Tam tikrais atvejais, moteris mirtininkė reiškia ir priešininko pažeminimą, atseit jo reikalai tokie blogi, kad net moterys gali jam pridaryti žalos. Vis tik kol kas ryški tendencija, kad moteris tokiam žingsniui pastūmėja ne tiek religija ar politika, kiek asmeniniai motyvai.
Staigus moterų mirtininkių antplūdis Irake nėra koks nors stebuklas ar psichologinė ypatybė. Jį išprovokavo sėkminga Antiteroristinės koalicijos strategija padalinti labiausiai teroro kamuojamus miestus į griežtai kontroliuojamas saugumo zonas, atskirtas aukštomis sienomis su keliais perėjimo punktais, kuriuose griežtai tikrinami visi teroristo aprašymą atitinkantys vyrai. Ši strategija padarė neveiksmingomis lig tol teroristų naudotas priemones – mašinose įtaisytus sprogmenis ir jaunus religinius fanatikus vyrus. Teroristai atsigręžė į moterį kaip į taktinį pranašumą suteikiančią priemonę. Apmaudu tai, kad tie, kurie skelbiasi esą religijos išpažinėjai, nesibodija savaip interpretuoti tikėjimo tiesas ir bendruomenėje, kur moteris yra ypatingai saugoma, ją pavertė gyva bomba.
Haroldas Kazlauskas
