Valdyba nustatė, kad Teherano neveikimas „prilygsta įsipareigojimų nevykdymui“, ir užsiminė, jog svarsto galimybę perduoti šį klausimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.
Šis žingsnis, kurį inicijavo JAV, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, padidins spaudimą Teheranui, kadangi auga tarptautinė įtampa dėl jo branduolinės programos. Stiprėja susirūpinimas, kad Izraelis gali suduoti smūgį Irano branduoliniams objektams, o JAV atšaukė nebūtinąjį diplomatinį personalą Irake.
TATENA rezoliucija buvo priimta po to, kai Teheranas daugybę metų atsisakė deklaruoti savo ankstesnę branduolinę veiklą. TATENA inspektoriai rado urano pėdsakų ir kitų įtartinų įrodymų vietose, esančiose toliau nuo pripažintų objektų.
TATENA vadovas Rafaelis Grossis neseniai pareiškė negalintis garantuoti, kad Irano branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams. Valdyba nurodė, kad tai kelia klausimų, aktualių JT Saugumo Tarybai. 35 šalys narės, esančios TATENA valdyboje, davė Teheranui papildomo laiko persvarstyti savo poziciją, nenustatydamos termino galimam kreipimuisi į JT Saugumo Tarybą.
Balandžio mėnesį buvo atnaujintos JAV ir Irano derybos dėl naujų Teherano branduolinės programos apribojimų. Sekmadienį Omano sostinėje Muskate turėtų būti surengtas šeštasis derybų ratas. Omanas tarpininkauja šiose derybose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
