Suomija parodė vieną didžiausių slėptuvių Europoje: bunkeryje – net baseinas ir futbolo aikštė

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Bunkeris talpina 6 tūkst. žmonių

Apsaugininkas skuba atidaryti masyvias šarvuotas vienos didžiausių Suomijos slėptuvių duris. Paskui jį į požeminę tvirtovę, savo dydžiu prilygstančią septynių aukštų biurų pastatui, įžengia Ukrainos fronto linijos miestų merų delegacija.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Budrys: Lietuva nori perimti gerąją Suomijos patirtį visuotinės gynybos srityje

Pasigrožėkite: daugiau nei 320 mln. eurų kainavęs tiltas per Baltijos jūros įlanką

Lietuvoje lankosi Suomijos prezidentas Stubbas: susitiks su Nausėda

„Atvykome čia pasisemti sukauptos patirties, ir turime labai didelę svajonę pastatyti tokį sporto kompleksą kaip šis“, – teigė Balaklijos karinės administracijos vadovė Tetiana Grunska.

+6

Sužavėti tuo, ką pamatė, ukrainiečiai nepaleidžia telefonų iš rankų – čia, pačioje Suomijos sostinės širdyje, 71 tūkstančio kubinių metrų erdvėje įrengtos modernios sporto salės, futbolo aikštė ir net baseinas. Taikos metu ši infrastruktūra veikia kaip sporto kompleksas, o karo atveju daugiau nei prieš 20 metų pastatyta slėptuvė gali priimti 6 tūkstančius gyventojų.

Apie galimybę rengti normaliais sporto treniruotes po žeme Ukrainos fronto linijos mieste Balaklijoje kol kas galima tik svajoti.

„Norėčiau, kad būtų ir požeminė sporto veikloms skirta slėptuvė, kurioje būtų galima ne tik pralaukti oro pavojaus signalą, bet ir surengti pilnavertę treniruotę, kol laukiame“, – teigė bokso treneris Volodymyr Borshch.

Tačiau požeminė mokykla jau tapo realybe. Penktaisiais karo metais Balaklijos moksleiviai užuot mokęsi nuotoliniu būdu gali grįžti prie įprasto ugdymo proceso.

Suomijoje slėptuvės privalomos

Jeigu ukrainiečiai slėptuves ir požemines mokyklas pradėjo statyti prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, tai suomiai slėptuves aktyviai stato dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Suomijoje nė vienas nekilnojamojo turto vystytojas negautų leidimo statyti pastato, jei projekte nebus numatyta slėptuvė.

„Šiandien teisės aktuose numatyta, kad jeigu, pavyzdžiui, daugiabučio namo plotas viršija 1200 kvadratinių metrų, jame turi būti įrengta slėptuvė“, – teigė Gelbėjimo departamento vadovė Pauliina Eskola.

Iš viso Suomijoje, kurioje gyvena beveik dvigubai daugiau žmonių nei Lietuvoje, apie 6 milijonus, valdžia yra įrengusi 51 tūkstantį slėptuvių. O bendrovės, kurios daugelį metų specializuojasi požeminių tvirtovių statyboje, šiuo metu sulaukia didelio Persijos įlankos naftos gigantų susidomėjimo. Prasidėjus karui Irane milijardieriai siekia apsaugoti save ir savo turtą.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.