Anot tarnybos specialistų, šiuo metu pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminas per daug abstraktus – „ne vėliau kaip per šešis mėnesius“, – todėl sudaromos sąlygos neteisėtiems susitarimas.
STT siūlo įstatymuose numatyti galimybę gauti sprendimus dėl pilietybės atkūrimo skubos tvarka, sumokėjus papildomą valstybinę rinkliavą.
Taip pat siūloma Migracijos departamentui ir Vidaus reikalų ministerijai nustatyti konkrečius pilietybės atkūrimo procedūrų terminus bei detalizuoti dokumentų duomenų patikros tvarką.
Pasak STT specialistų, prašymo dėl pilietybės atkūrimo duomenys dar renkami ir apdorojami rankiniu būdu, o tai neleidžia efektyviai kontroliuoti prašymų nagrinėjimo eigos.
„Siūloma apsvarstyti galimybę kuo daugiau veiksmų, susijusių su prašymų dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimo procesu, automatizuoti ir sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką, kartu užtikrinti pakankamą dokumentų patikros ir priimamų sprendimų objektyvumo kontrolę“, – rašoma tarnybos pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad šiuo metu neaiškus ir prašymų dėl pilietybės nagrinėjimo nutraukimo procesas, todėl reiktų jį tobulinti, suderinti su Pilietybės įstatymu.
„Pilietybės atkūrimo procesas yra aktualus klausimas visuomenei, todėl manome, jog aiškesnis ir skaidresnis teisinis reguliavimas ar nustatomas naujas teisinis reguliavimas, Migracijos departamento darbuotojų diskrecijos maksimalus eliminavimas iš prašymų priėmimo, skirstymo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo proceso, perkėlus juos į informacinę sistemą, kontrolės mechanizmo nustatymas ir jo viešinimas padidintų visuomenės pasitikėjimą pilietybės atkūrimo procesu, sumažintų galimybes neigiamai pasireikšti žmogiškajam veiksniui“, – teigia STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius.
Vidaus reikalų ministerija per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgta į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus.
