Piratavimu vertėsi jau finikiečiai, vėliau ir graikai. Kai kurioms smulkioms graikų gentims tai buvo svarbiausias pragyvenimo šaltinis ir tokį plėšikavimą jos laikė garbingu amatu. Piratas buvo Trojos karo didvyris Achilas, kurį įamžino Homeras. „Odisėjoje“ taip pat galima rasti užuominų apie piratavimą. Prieš piratus stojo graikų miestai-valstybės, matydami, kad kyla grėsmė jų prekybai ir galybei jūroje.
Laikui bėgant, piratavimas tapo praktiškai nekontroliuojamas. Piratai užpuldinėdavo ne tik krovininius, bet ir keleivinius bei kitus laivus. Laivai būdavo tiesiog užpuolami, išžudoma įgula ir nuskandinami. Europoje XVI a. įvairių šalių armija ir laivynas buvo sutelktas kovai su piratavimu. 1700 m. piratai buvo išstumti iš Karibų, 1710 m. – iš vakarų Afrikos ir Š. Amerikos, 1720 m. iš Indijos vandenyno.
Gerai žinomi piratai buvo paskelbti už įstatymo ribų ir jų laivai išsislapstė po visą pasaulį. Henriui Morganui gavus riterio titulą ir tapus Jamaikos gubernatoriumi, likę gyvi piratai galėjo lengviau atsikvėpti, nes jų persekiojimas buvo nutrauktas. Pamažu piratai nyko. XX a. jie jau nebeturėjo jokios reikšmės.
Šiuo metu piratavimas pastebimas pietų ir pietryčių Azijoje, dalyje Pietų Amerikos vandenų, ir Raudonosios jūros pietuose. Šiuolaikiniai piratai, turintys nedidelius greitaeigius katerius, bei nedideles įgulas, užpuldinėja modernius laivus. Daugeliu atvejų šiuolaikiniai piratai nesidomi kroviniu. Jiems svarbiausia – išpirka už laivą.
Ko gero aktyviausiai pastaruoju metu veikia pirataujantys somaliečiai. Nuo 2008 m. Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų buvo užpulta virš 90 laivų. Tačiau Somalio plėšikai grobia jau ne tik nedidelius laivus, bet ir tanklaivius.
Piratai, kurie laiko pagrobę Saudo Arabijos tanklaivį „Sirijaus žvaigždė“, gabenusį naftą į JAV, reikalauja 25 mln. dolerių išpirkos. Tai pats didžiausias laivas, kurį jiems pavyko užgrobti. Būtent šio laivo pagrobimas sukėlė ko gero didžiausią tarptautinės bendruomenės susirūpinimą.
Taigi, pastaruoju metu aktyviau veikia tik somaliečiai piratai. Jie kelia vis didesnį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, todėl nuolat kalbama apie karinių misijų prieš juos būtinumą. Savaime suprantama, kad ši problema aktuali ir ES. Būtent todėl Europos Sąjunga dar 2008 m. gruodį susitarė dėl karinės operacijos prieš Somalio piratus.
Pagal ES patvirtintą operacijos planą, Adeno įlankoje, kurioje pastaruoju metu itin suaktyvėjo piratai, grobiantys užsienio laivus, vykdomi aktyvūs ES šalių karinių laivų patruliavimai. Nuo 2008 m. gruodžio aštuntosios šioje įlankoje pastoviai patruliuoja 5-6 kariniai laivai.
Galima daryti išvadą, kad ES reakcija į piratavimą prie Somalio krantų vis griežtėja. ES tonas tapo daug kategoriškesnis, kadangi praėjusiais metais Bendrijai priklausančių žvejybinių, prekybinių ir keleivinių laivų kriminaliniai užpuolimai tarptautiniuose vandenyse prie Afrikos krantų padažnėjo, o tai kelia pavojų įgulų narių gyvybei ir turi stiprų neigiamą poveikį tarptautinei prekybai.
Be to, piratai atviroje jūroje buvo užpuolę ES žvejus ir dėl piratavimo grėsmės nemažai ES žvejybos laivų apskritai atsisakė žvejoti šimtus kilometrų nuo Somalio krantų arba apribojo savo žvejybos veiklą šiame regione. Žvejybos nutraukimas – tai prarastos darbo vietos ir milijoniniai nuostoliai.
Taigi, ES kantrybė išseko, todėl reikia tikėtis, kad Europos ir kitų regionų bendromis pastangomis pavyks apsaugoti tarptautinius vandenis nuo Somalio piratų keliamos grėsmės.
Gediminas Dubonikas
