Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Didžiąją dalį Europos alinanti karščio banga neaplenkė ir garsiojo Berlyno zoologijos sodo. Kol begemotas nuo karščio slepiasi dumble, o rudieji lokiai mėgaujasi ledais su įvairiais gardumynais, drambliams neatskiriamu dienos ritualu tampa maudynės.
Temperatūra Berlyne siekia jau 35 laipsnius, tad šiems galiūnams labai patinka vėsintis gaivaus vandens srove ar tiesiog griūti į vandenį.
„Tokios temperatūros tikrai nėra malonios nei gyvūnams, nei žmonėms. To nepaneigsi“, – sakė zoologijos sodo atstovė Philine Hachmeister.
Kokie pavojingi gali būti karčiai, jau įsitikino italai. Net garsieji „gelato Italiano“ – itališki ledai – nepadės.
Romoje yra rajonų, kuriuose jau trūksta vandens, Bolonijoje statybų aikštelėje sunegalavo ir mirė 47-erių statybininkas, o netoli Turino, užėjus staigiai audrai su liūtimi, nuskendo 70-metis.
Užfiksuoti visų laikų birželio rekordai
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje neįprastas karštis žmones verčia išsirengti. Jau antrą dieną iš eilės temperatūra čia ir vėl kyla virš 30 laipsnių. Britų sinoptikai prognozuoja, kad šiandien arba ryt pietryčių Anglija turėtų fiksuoti ir šių metų šalies karščio rekordą, jei tik temperatūra ten, kaip skelbiama, pasieks 34 laipsnius ar daugiau.
O štai pačią Eifelio bokšto viršūnę planavusiems aplankyti turistams teks nusivilti. Miesto valdžia dėl karščių uždarė viršutinį šio daugiausia lankytojų sulaukiančio Paryžiaus simbolio aukštą. Nenori rizikuoti žmonių sveikata.
Kenčia ne tik Paryžius. Net 16 Prancūzijos regionų dėl karščių paskelbtas aukščiausias – raudono lygio – pavojus. Dėl kone 40 laipsnių siekiančio karščio stringa net ugdymo procesas. Šalyje iš dalies ar visiškai neveikia net 1350 mokyklų. Prancūzai ir turistai iš parduotuvių graibsto ir vėjelius – geidžiamiausią prekę šiomis dienomis.
Tuo metu ir Ispanijoje, ir Portugalijoje fiksuoti visų laikų birželio rekordai, kai abiejose šalyse temperatūra šoko net iki 46 laipsnių. Meteorologai sako, kad Europa dabar kenčia nuo vadinamojo karščio kupolo.
„Tai reiškia, kad aukšto slėgio sritis tarsi užstrigo vienoje vietoje. Esant aukštam slėgiui, oras leidžiasi žemyn, o kai oras leidžiasi, nesusidaro debesys, jis tarsi patenka į spąstus. Metų laikas jau savaime lemia aukštą temperatūrą, o dar kai ilgam nusistovi aukštas slėgis, temperatūra nuolat kyla. Karščio kupolas veikia tarsi dangtis ant puodo – jis sulaiko karštą orą po savimi“, – aiškino meteorologė Kirsty McCabe.
Karščius lydi ir gaisrai. Beveik 300 jų liepsnoja Turkijoje, vakarinėje Izmiro provincijoje namus skubiai palikti teko mažiausiai 50 tūkstančių vietinių. Pusšimtis turkų dėl gaisrų atsidūrė ligoninėse. Ugniagesiai darbo turi ir Prancūzijoje, Graikijoje bei Juodkalnijoje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:









































































































































































































































