• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai perspėja, kad nuo 2020-ųjų stebimas keistas reiškinys, kurio metu kai kurios dienos „sutrumpėja“, nes Žemės sukimasis nepaaiškinamai pagreitėja. Nors vasarą dienos šviesa tikrai trunka ilgiau, 2025 m. liepos 9 d. visa diena buvo 1,3 milisekundės trumpesnė nei vidutiniškai.

Mokslininkai perspėja, kad nuo 2020-ųjų stebimas keistas reiškinys, kurio metu kai kurios dienos „sutrumpėja“, nes Žemės sukimasis nepaaiškinamai pagreitėja. Nors vasarą dienos šviesa tikrai trunka ilgiau, 2025 m. liepos 9 d. visa diena buvo 1,3 milisekundės trumpesnė nei vidutiniškai.

REKLAMA

Mūsų planeta per 24 valandas, arba 86 400 sekundžių, apsisuka aplink savo ašį per vieną pilną apsisukimą, nors šis greitis šiek tiek svyruoja. Siekdama stebėti šiuos pokyčius, Tarptautinė Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnyba (International Earth Rotation and Reference Systems Service, IERS) nuolat labai tiksliai matuoja paros ilgį.

2020 m. IERS pastebėjo, kad mūsų planeta greitėja, ir nuo to laiko greitėjimo procesas yra nuolatinis.

REKLAMA
REKLAMA

Jų duomenimis, šiais metais trumpiausios dienos turėtų būti liepos 9 d., liepos 22 d. ir rugpjūčio 5 d., kai Mėnulis bus labiausiai nutolęs nuo ekvatoriaus.

REKLAMA

Mėnulis visada turėjo nežymios įtakos mūsų planetos sukimuisi dėl potvynių ir atoslūgių, kai dėl Mėnulio gravitacinės traukos mūsų planeta išsipučia.

Ši deformacija ne tik sukelia potvynius ir atoslūgius, bet ir lėtina Žemės sukimosi momentą, todėl mūsų planeta sulėtėja maždaug 2 milisekundėmis per šimtmetį, rašoma BBC.Tai reiškia, kad prieš 200 mln. metų dinozaurų diena trukdavo šiek tiek mažiau nei 23 valandas. Tuo tarpu dar po 200 milijonų metų diena pailgės iki 25 valandų.

REKLAMA
REKLAMA

IERS retkarčiais prie metų pridės keliamąją sekundę, kad būtų užtikrintas itin tikslių laikrodžių veikimas laiku. Paskutinė keliamoji sekundė buvo pridėta 2016 m. gruodžio 31 d.

Kai Mėnulis yra toliau nuo ekvatoriaus, lūžio efektas nėra toks stiprus, todėl šios dienos yra truputį ilgesnės. Tačiau pastaraisiais metais stebimi paros laikai yra visa puse milisekundės trumpesni už tuos, kurie buvo stebimi iki 2020 m.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Katastrofos nenumatoma – tikimasi, kad Žemė grįš į savo sukimosi ritmą

Nors žinoma, kad kai kurie įvykiai gali pakeisti Žemės sukimąsi – 2011 m. 9,0 balo žemės drebėjimas Japonijoje sutrumpino dieną 1,8 mikrosekundės – niekas nežino, kas lemia dabartinę ilgalaikę tendenciją.

Lėtėjimas neturės jokio katastrofiško poveikio mūsų planetai - jis pernelyg trumpas, kad kas nors jį pastebėtų, tačiau dėl jo IERS nusprendė praleisti šuolinę sekundę 2025 m., o 2029 m. gali tekti vieną sekundę grąžinti atgal.

Kad ir kokia būtų priežastis, mažai tikėtina, kad tai bus nuolatinis ilgalaikis poveikis, ir mūsų planeta galiausiai turėtų vėl grįžti prie savo ilgalaikio sukimosi modelio.

REKLAMA
žiūriu, ko man taip sukasi galva. O taigi žemė ėmė be proto suktis. Stabdykit!
paprastam žmogui turi reikšmę ta milisekundė per 100 metų? Ar rūpi? Tai mokslininkų žaisliukas, tegu jie sau ir žaidžia.
Rašytojai, jūs rašytojai! Ar skiriate parą nuo dienos? Vyt lauk jus tokius kiaušus!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų