Nuo 2019 m., kai dėl denuklearizacijos masto ir sankcijų švelninimo žlugo lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo aukščiausiojo lygio susitikimas, Šiaurės Korėja ne kartą pasiskelbė „negrįžtama“ branduoline valstybe.
Tokijo gynybos ministras Shinjiro Koizumi šią savaitę pareiškė, kad Japonijos kariuomenę reikia stiprinti vadovaujantis „skubos ir krizės jausmu“, nes naujame vyriausybės vertinime įspėjama apie didėjančias grėsmes, kurias kelia Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja.
Pareiškime, kurį trečiadienį išplatino Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida, įtakingoji Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong tvirtino, kad Pchenjano „vadovybė parengs papildomas karines priemones, kurios, akivaizdu, yra susijusios su Japonijos virsmu“.
„Mūsų kariuomenė pastebėjo trumpojo nuotolio balistinę raketą, kuri apie 17 val. (vietos, 11 val. Lietuvos laiku) buvo paleista iš Šiaurės Korėjos Vonsano rajono“, – pranešime žiniasklaidos organizacijoms teigė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS).
JCS prieš tai nurodė, kad ši raketa buvo paleista Rytų jūros link, omenyje turėdamas vandens telkinį, dar vadinamą Japonijos jūra.
Japonijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „X“ taip pat pranešė, kad „iš Šiaurės Korėjos buvo paleistas objektas, kuris gali būti balistinė raketa“. Netrukus po to pasirodžiusiame atskirame įraše sakoma, kad „nebėra jokio poveikio teritorijoms aplink Japoniją“.
Seulas sustiprino stebėseną ir išlaikė pasirengimą galimiems papildomiems paleidimams, tuo pačiu dalydamasis informacija su savo sąjungininkais saugumo srityje Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, pažymėjo JCS.
„Naujas militarizmas“
Šiaurės Korėja neseniai sustiprino ekonominius ir karinius ryšius su Rusija, siųsdama karius ir šaudmenis Maskvos karui prieš Ukrainą mainais į finansinę paramą, maistą, energiją ir karines technologijas, teigia analitikai.
Ji taip pat ne kartą pavadino Seulą – Vašingtono sąjungininką saugumo srityje – savo „priešiškiausiu“ priešu.
Japonijos gynybos ministerija atsisakė tiesiogiai komentuoti trečiadienį nuskambėjusią Kim Yo Jong tiradą, tačiau pabrėžė, kad šalies gynybos pajėgumai „išlieka minimalūs“ ir „nėra skirti kelti grėsmę kitoms šalims“.
„Mūsų gynyba skirta ne karams vykdyti, o užkirsti kelią naujiems, griežtai apsiribojant savigyna ir laikantis mūsų (pacifistinės) Konstitucijos bei tarptautinių įstatymų“, – pranešime teigė ministerija.
Tokijas 2025 m. padidino karines išlaidas 9,7 proc., iki 62,2 mlrd. JAV dolerių (beveik 54 mlrd. eurų) arba 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai didžiausia dalis nuo 1958 m.
Kinija, kuri yra pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, neseniai taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Japonijos „naujo militarizmo“.
Taikingasis Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas po atėjimo į valdžią 2025 m. birželį pakeitė savo karingo pirmtako poziciją ir pasiūlė branduolinį ginklą turinčiam Pchenjanui derybas be išankstinių sąlygų.
Hermetiška Šiaurės Korėjos vadovybė dar nesureagavo į jo pakartotinius pasiūlymus.
Abi Korėjos techniškai vis dar kariauja, nes 1950–1953 m. vykęs jų konfliktas baigėsi ne taikos sutartimi, o paliaubomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
