„Paėmėme keletą pigmento mėginių ir išanalizavome juos laboratorijoje. Galiausiai priėjome prie išvados, kad dėl klimato pokyčių greičiau lupasi pati siena“, – sako Indonezijos archeologas Basran Burhan.
Piešinys kalkakmenio urve, atrastas prieš ketverius metus, yra senesnis nei 45 tūkst. metų. Tačiau štai taip tyrinėdami urvą ekspertai nustatė, kad rankų antspaudai, į gyvūnus medžiojančius žmones panašios figūros ant sienos, deja, greitai gali išnykti.
„Klimato pokyčių poveikis – labai stiprus. Jis sunaikins paveiklus. O mums tai yra didžiulė netektis, juk tai – protėvių kūrinys. Jame gausu istorijų. Be to, jie sugebėjo tai padaryti prieš daugiau nei 40 tūkstančių metų. Žmonių įpročiai šiandien yra vienas iš veiksnių, pagreitinančių žalą“, – teigia jis.
Grėsmė kilo dėl klimato sukelto vadinamojo druskos žydėjimo – jis iš lėto ir naikina žmonijos palikimą. Tad norėdami laimėti lenktynes, archeologai turi nenuilstamai stebėti druskos kristalų susidarymą uoloje.
