„Rusų savanorių korpuso“ (RDK) atstovai pareiškė, kad buvo organizuojama operacija „Dekabr“ (liet. „Gruodis“). Jos metu buvo planuojama užpulti A. Navalną iš kolonijos IK-6 Vladimiro srityje (kuomet jis turėjo būti vežamas į Jamalo Nencų autonominėje apygardoje esantį kalėjimą IK-3) transportuojantį konvojų. Vėliau RDK partizanai turėjo prasiveržti iki sienos su Ukraina.
Partizanų teigimu, „saugumo priemonės, kurių ėmėsi Bausmių atlikimo ir Federalinio saugumo tarnybos, siekiant išvengti tokio pobūdžio scenarijų, pasirodė esančios gana veiksmingos“. Įkalinto opozicijos lyderio gabenimas iš vienos kolonijos į kitą prasidėjo netikėtai ir RDK smogiamoji grupė, anot jų pačių, tiesiog nespėjo laiku pasirodyti.
Paviešino ir dalį turimų dokumentų iš kalėjimo
RDK pademonstravo kelias nuotraukas iš kalėjimo IK-6 ir tvirtino, kad „geri žmonės suteikė prieigą prie vidinių stebėjimo kamerų“. Buvo paviešinti ir keli vidiniai kalėjimo dokumentai, kuriuose matyti paties kalėjimo schema, darbuotojų struktūra.
Jau vėliau, kuomet gruodžio mėnesį A. Navalną nugabeno į Jamalo Nencų autonominę apygardą, RDK ir toliau kūrė planą, kaip iš ten ištraukti Rusijos opozicijos lyderį, nepaisant to, kad RDK ir liberalios rusų opozicijos politinės pažiūros dažnai nesutampa.
Tačiau įgyvendinti užmačias partizanai nespėjo – vasario 16-ąją Rusijos valdžia paskelbė apie „netikėtą A. Navalno mirtį“. Jo kūnas iki šiol nėra atiduodamas artimiesiems, kaip ir nėra paskelbta tikroji mirties priežastis. A. Navalno artimieji ir Vakarų politikai kaltę dėl jo mirties skiria Kremliaus režimui ir asmeniškai V. Putinui.
RDK atstovai tvirtina, kad šią informaciją paviešino su vienu tikslu – Kremliaus sistemos atstovai turi žinoti, jog jie gali būti pasiekiami, partizanų „rankos ilgos“.
