Vasario 3-ąją prezidento administraciją turėtų pasiekti 40 tūkst. per paskutines kelias paras surinktų, kaltinamosios likimu susirūpinusių, piliečių parašų. „Kai tokį dokumentą gausime, jis bus apsvarstytas,“ – lakoniškai atsakė D. Peskovas.
Kremliaus komentaro išvakarėse, Viazmos gyventoja, netikėtai atsidūrusi tarptautinio konflikto epicentre, atsisakė nuo savo duotų parodymų, o taip pat jai skirto advokato Andrejaus Stebenevo. Būtent jis moteriai ir rekomendavo sutikti su visais jais pateiktais kaltinimais. Naujieji moters advokatai, Ivanas Pavlovas ir Sergejus Badamšinas. Pirmasis anksčiau gynė Japonijos naudai šnipinėjimu kaltintą žurnalistą Grigorijų Pasko, o S. Badamšinas atstovavo „Bolotnaja“ bylos kaltinamuosius.
Svetlana Davydova, septynių vaikų motina iš Viazmos, Smolensko srities, sausio 21-ąją buvo sulaikyta kaip įtariamoji įvykdžiusi nusikaltimą pagal 275 Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnį – „Valstybės išdavystė“. S. Davydova buvo perkelta į Maksvą, į „Lefortovo“ tardymo įzoliatorių. Pasak FST (kurie ir vykdo šios bylos tyrimą), 2014-ųjų balandį S. Davydova ne sykį susiekė su Ukrainos ambasada dėl galimo 48886 GRU žvalgybos dalinio, įsikūrusio netoli jos namų, perkėlimo į Donecką kovos veiksmams.
Informaciją S. Davydova gavo iš vieno ten tarnavusių kariškių. Kaip teigiama ataskaitoje, moteris „maršrutiniame autobuse nugirdo“, kaip vienas vyrų telefonu pasakojo apie „nedidelėmis grupėmis siunčiamus į pasienį karius, kur vietoje išduos ginklus“. S. Davydova nusprendė, kad kalbama būtent apie GRU dalinį, įsikūrusį netoli jos namo. Generalinio štabo teigimu, pranešusi savo įtarimus Ukrainos ambasadai, S. Davydova išdavė valstybinę paslaptį. Moteriai gresia iki 20 metų kalėjimo.
Kai kurie Rusijos žiniasklaidos atstovai ir visuomenininkai šią bylą vadina Rusijos visuomenės išbandymu. Jeigu valdžia sugebės „pasodinti“ S. Davydovą, su šia tauta, reiškia, galima daryti bet ką.
