Rusijai žūtbūt reikia savo „Starlink“ analogo, kad užtikrintų kariuomenei palydovinį ryšį ir geriau valdytų savo pajėgas, ypač bepiločius orlaivius. Šis klausimas tapo ypač aktualus praradus prieigą prie amerikietiškos sistemos.
Masinis Rusijos „Starlink“ terminalų atjungimas priekinėje linijoje įvyko dar vasario mėnesį. E. Musko kompanija deaktyvavo visus terminalus fronte ir pasienio teritorijose, kurie nebuvo oficialiai įtraukti į ukrainiečių „baltąjį sąrašą“.
Atjungimas sukėlė panikos nuotaikas tarp „Z-tinklaraštininkų“, taip pat pakėlė ukrainietiškų pajėgų kovinę dvasią. Kartu jokio „Rusijos fronto žlugimo“ neįvyko, o vėliau Maskva pristatė pasauliui savo atsaką į E. Musko sistemą, gavusią pavadinimą „Rassvet“ (liet. „Aušra“).
Sistemos kūrėja yra aerokosminė bendrovė „Biuro 1440“, įkurta 2020 metais ir įeinanti į Rusijos „IKS Holding“ sudėtį. Bendrovei vadovauja Rusijoje žinomas verslininkas Aleksėjus Šelobkovas.
Prarado ryšį su realybe: rusų problemos kosmose
Nors programa prasidėjo energingai, vėliau pasivijo techninės problemos. Rugpjūčio pabaigoje JAV Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad „Rassvet“ įstrigo.
Po dviejų paleidimų, įvykusių kovo 23 d. ir liepos 19 d. (po 16 palydovų kiekviename), aparatai taip ir nesugebėjo pasiekti deklaruotos tikslinės 800 km aukščio orbitos. Ypač akivaizdus šiuo atžvilgiu buvo antrasis paleidimas: visi 16 palydovų liko daug žemesniame aukštyje.
Interneto sekimo priemonės, skirtos Rusijos palydovams „Rassvet“ stebėti, „FindRassvet“ duomenimis, rugsėjo pradžioje pirmoji palydovų partija liko orbitose maždaug 510 km aukštyje.
Vienas iš aparatų neatliko nė vieno orbitinio manevro – dar birželio mėnesį jis nukrito iš orbitos ir sudegė atmosferoje. Keli palydovai liko maždaug 350–370 km aukštyje.
Antroji partija kol kas nepasiekė net 500 km aukščio, nors tam tikras aparatų skaičius pakilo iki 410–430 km. Bent kelių palydovų būklę galima apibūdinti kaip avarinę.
Pirmoji partija buvo paleista kovo 23 d. ir susideda iš dviejų grupių su numeriais 1–16. Į pirmąją grupę įėjo aparatai №3, №5, №6, №7, №12 ir №13. Palydovą №4 rusai galutinai prarado.
Į antrąją grupę įėjo aparatai №1, №2, №8, №9, №11, №14, №15 ir №16. Bent keli aparatai iš šios grupės pasiekė 500 km aukštį praėjus 97,9–124,3 paros po starto.
Išimtimi tapo palydovas №10. Praktiškai iki birželio pabaigos jo orbita žemėjo ir pasiekė maždaug 270 km aukštį. Tik po to palydovas su žymiu vėlavimu pradėjo kilti į aukštį.
Palydovai №11 ir №14 atliko manevrus, tačiau sustojo atitinkamai maždaug 360 ir 350 km aukštyje. Rugsėjo pradžioje jie palaipsniui prarado aukštį. Tikėtina, kad aparatams taip ir nepavyks išeiti į stabilias orbitas, todėl per ateinančius kelerius metus jie sudegs atmosferoje.
Apskritai daugelis pirmosios partijos palydovų jau išėjo į stabilią, maždaug 500 km aukščio orbitą, tinkamą ilgalaikiam darbui.
Antrojoje partijoje, paleistoje liepą, didžiausios problemos stebimos su aparatais №17 ir №23. Jie nepademonstravo pastebimo aukščio didėjimo, o rugsėjo pirmojoje pusėje jų orbitos pažemėjo iki maždaug 280 km. Jei varikliai nebus aktyvuoti, tikėtina, kad jau per artimiausias savaites aparatai nukris iš orbitos ir sudegs.
Aparatas №26 trumpam pakilo iki 305 km, po to vėl pažemėjo. Tai gali rodyti nesėkmingą bandymą pradėti kilti arba jo variklio sistemos gedimą.
Taigi iš pirmųjų 32 „Rassvet“ palydovų bent trys, tikėtina, visiškai sugedo. Jei antrosios partijos problemų nepavyks greitai išspręsti, „autsaiderių“ skaičius gali išaugti iki šešių.
Rusijos palydovų problemos – prognozuojamos, tas pats buvo ir Musko projektui
Iš pirmo žvilgsnio situacija su Rusijos palydovais atrodo keistai. Vėlgi, specialistų nuomone, to reikėjo tikėtis. Ir reikalas net ne Rusijos Federacijos techninės bazės atsilikime.
Kai mes šiandien prisimename „Starlink“, pirmasis žodis, kuris ateina į galvą, yra „patikimumas“. Taip buvo ne visada. Apie 5 % pirmųjų „SpaceX“ palydovų sugedo praktiškai iškart po paleidimo. Vėliau 60 prototipų grupėje gedimų lygis pasiekė apie 13 %.
Tik kaupiantis patirčiai situacija pradėjo gerėti: tarp kitų 420 „Starlink“ palydovų gedimų dalis sudarė apie 3 %. Dabartinei „Starlink V2“ kartai šis rodiklis nukrito maždaug iki 0,1 %.
„Kadangi tai vis dėlto pirmosios partijos („Rassvet“ palydovų, – UNIAN), jos yra eksperimentinės, – sakė UNIAN buvęs Valstybinės kosmoso agentūros vadovo patarėjas Andrijus Kolesnykas. – Žinoma, jos turės atskirų trūkumų. Jei paimtume „Starlink v0.8“ versijos partiją, ji irgi nebuvo visiškai 100 % darbinga. Ir kai kurie palydovai iš tų partijų arba iškart nukrypdavo atgal į atmosferą ir sudegdavo, arba turėjo kitų techninių bėdų.“
Pasak buvusio Valstybinės kosmoso agentūros vadovo patarėjo, „Rassvet“ palydovų atveju kalbama apie skraidymo ir konstrukcijos bandymus. Todėl bėdos su atskirais aparatais yra normalus reiškinys.
„Stebuklai“ su darbinių palydovų orbitomis gali turėti vieną paprastą paaiškinimą.
„Rusai, kaip sakoma, persiavė skrydžio metu. Labiausiai tikėtina, kad po to, kai juos „pabarė“ Kremliaus specialiosios tarnybos, jie pakeitė savo planus, nors viešai apie tai nepranešė Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai, kuri derina elektromagnetinio spektro naudojimą tam tikruose aukščiuose. Bet rusams tarptautinė teisė šiandien nėra įsakymas, todėl jie daro tai, ką nori“, – sako A. Kolesnykas.
Ar gali šis planų pakeitimas iš esmės paveikti „Rassvet“? Ekspertas mano, kad jei visi aparatai liks 550 km aukštyje ir tęs darbą ten, tai netaps žlugimu.
A. Kolesnykas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmoji partija jau naudoja terminalų prototipus, sukurtus specialiai šiai sistemai.
„Dabar su jais daugiausia dirba „Rusijos geležinkeliai“ – tikėtina, kad jie finansiškai prisiėmė šių terminalų bandymo išlaidas. Ir būtent dabar pirmoji partija, greičiausiai, yra išbandoma terminaluose, įrengtuose „Rusijos geležinkelių“ traukiniuose“, – priduria specialistas.
„Flamingo“ griauna „Sojuz“: netikėtas smūgis projektui
Pagrindine „Rassvet“ problema gali tapti visiškai ne palydovų patikimumas, ką ilgainiui mokslininkai turėtų išspręsti, o, kaip nebūtų keista, raketų nešėjų trūkumas jiems.
Iš viso „Biuro 1440“ atliko keturis kosminius paleidimus. Be pastarųjų, kai iš viso buvo iškelti 32 palydovai, buvo dar du – grynai eksperimentiniai. Jie buvo atlikti 2023 ir 2024 metais.
Visais keturiais atvejais buvo panaudota vieno tipo raketa – tai „Sojuz-2.1b“. Tai trijų pakopų vidutinės klasės nešėja raketa, priklausanti „Sojuz-2“ raketų šeimai ir gaminama Samaros mieste esančioje įmonėje „RKK Progress“.
Būtent ten rugpjūčio 15-osios naktį atskriejo Ukrainos raketos FP-5 „Flamingo“. Sisteminiai smūgiai gali esmingai pakenkti „Sojuz“ gamybai.
Pasak A. Kolesnyko, tiesiog dabar Rusija nejaučia nešėjų raketų deficito, nes turi atsargų, kurių gali užtekti metams ar pusantrų. Kita vertus, raketų reikia plačiam užduočių spektrui – pavyzdžiui, karinių aparatų paleidimui.
„O štai ar užteks tiek raketų „Rassvet“ paleidimui, reikia skaičiuoti. Jei jos taip pat kris po 2–3 vienetus iš kiekvienos partijos arba suges, tai jiems reikės dar 7–8 paleidimų, kad galėtų pilnaverčiai dirbti Ukrainos teritorijoje“, – teigia raketų ir kosmoso šakos specialistas.
Formaliai rusai turi alternatyvų. Pirmiausiai tai naujoji „Angara“, kurią gamina ne „Progress“, o Chruničevo kosminis mokslinis-gamybinis centras. 2026 metais „Roskosmos“ paskelbė apie centro gamybinių pajėgumų perkėlimą į Omską.
Omskas yra žymiai toliau nuo Ukrainos nei Samara (daugiau nei 2 000 km tiesia linija). Tai negarantuoja visiško saugumo, juk „Flamingo“ skrydžio nuotolis siekia 3 000 km, tačiau bent jau suteikia rusams daugiau laiko reakcijai.
„Angara-A5“ yra žymiai galingesnė už „Sojuz-2.1b“ ir gali vienu metu iškelti daugiau palydovų. Problema yra ne nešėjos galimybėse, o Rusijos Federacijos gebėjime gaminti ją reikiamais kiekiais.
Pirmasis „Angara-A5“ paleidimas buvo atliktas tolimais 2014 metais. Per visą šį laiką rusai atliko tik penkis šios raketos paleidimus.
Ukraina čia niekuo dėta. Tiesiog „Angara“ pasirodė esanti itin brangi. Jos pirmieji pavyzdžiai kainavo apie 100 mln. dolerių (apie 89,8 mln. eurų). Tai maždaug penkis kartus brangiau nei kainuoja „Sojuz“ paleidimas. Ji netgi brangesnė už sunkiąją tarybinę raketą „Proton-M“, kurią turėtų pakeisti.
Apskritai būtent finansiniai sunkumai šiandien atrodo kaip pagrindinis iššūkis Rusijos Federacijai.
„Rusai bando maksimaliai sumažinti išlaidas, pavyzdžiui, net naudodami įvairias nešėjos raketos „Sojuz-2“ modifikacijas. Taigi lėšų jie turi labai mažai. O tam, kad pradėtų naudoti tą pačią „Angara“ paleidimams, kurie anksčiau turėjo būti atliekami su „Sojuz“, prireiks labai daug papildomų pinigų“, – „Unian“ aiškino A. Kolesnykas.
Rusijos planai ir efektyviausias Ukrainos atsakas
Pirmųjų 32 palydovų paleidimas – tik pirmasis žingsnis labai ilgoje distancijoje. Anksčiau Rusijos žiniasklaida rašė, kad bazinei dangai užtikrinti bendrovei „Biuro 1440“ prireiks 250 palydovų, o iki 2030 metų Maskva nori paleisti daugiau nei 700 aparatų – kad užtikrintų globalų padengimą.
Potencialių abonentų skaičius buvo vertinamas 1,5–2 mln. asmenų Rusijos Federacijoje ir iki 12 mln. pasaulyje (planuota apimti daugiau nei 70 šalių), kai planuojama praleidžiamoji geba vienam abonentui – nuo 50 Mbit/s iki 1 Gbit/s.
Nors pirmųjų partijų bėdos akivaizdžios, Ukrainai vaizdas jau dabar atrodo grėsmingas.
Sistemos išskleidimo atveju viena pagrindinių rizikų Ukrainai bus galimybė naudoti „Rassvet“ bepiločių orlaivių valdymui dideliu atstumu. De facto Rusijos kariškiai galės geriau valdyti bepiločius orlaivius virš Ukrainos teritorijos internetu.
Palydovinis ryšys potencialiai suteikia operatoriui galimybę gauti duomenis iš bepiločio orlaivio ir keisti jo maršrutą arba užduotį tiesiogiai skrydžio metu. Ukraina vargu ar galės užblokuoti Rusijos paleidimus – nebent tam tikram laikui.
Efektyviausia priemonė šiandien atrodo ekonominių problemų sukūrimas Maskvai. Tokių, kurios sutrukdytų įgyvendinti ambicingą „Starlink“ analogo kūrimo programą. Kalbama apie trukdymą tiek raketų, tiek pačių palydovų gamybai. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik esant sistemingai Vakarų pagalbai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
