„Taip, prezidentas pasirašė dokumentą. Iš pradžių valstybinė ginkluotės programa turėjo būti priimta 2016 metais, tačiau dėl 2014-ųjų įvykių, susijusių su naftos kainų kritimu ir valiutų šuoliais, vyriausybės finansų ir ekonomikos blokas negalėjo pateikti tikslios makroekonominės prognozės.
Gynybos ministerija pasiūlė atidėti jos priėmimą, kol stabilizuosis situacija, juolab kad dabartinė valstybinė ginkluotės programa veikia iki 2020-ųjų. Prezidentas pritarė šiai idėjai Karinės pramonės komisijos posėdyje. Tai buvo išmintingas sprendimas“, - pareiškė Rusijos vicepremjeras.
Pastaraisiais mėnesiais šios programos projektas buvo koreguojamas remiantis duomenimis, gautais Sirijoje, nurodė jis.
„Buvo surengtas kompleksinis ginklų ir technikos vertinimas kovos sąlygomis, vertintas naujų sistemų ir kompleksų kovinio pritaikymo efektyvumas esant ekstremaliems išoriniams faktoriams. Pirmiausia tai susiję su temperatūrų režimais, statiškais ir dinamiškais dulkėtumo rodikliais. Iš viso buvo įtraukta per 200 ginkluotės ir technikos tipų. Robotechnika, pažangiosios sistemos, smogiamieji ir žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai, lėktuvų apsauga nuo naikinimo ugnimi - visa tai yra naujojoje valstybinėje ginkluotės programoje... Ypač taiklūs ginklai“, - sakė D. Rogozinas.
Vicepremjeras pažymėjo, kad vykdant kovos veiksmus miesto sąlygomis nuo nevaldomų šaudmenų žūsta daugybė civilių, o tai lemia didėjančią paramą kovotojams, todėl „geriau vienas brangus precizinis smūgis negu šimtas beatodairiškų smūgių“.
„Be to, negalima nekreipti dėmesio į NATO jėgos potencialo augimą, JAV „globalaus smūgio“ koncepcijos įgyvendinimą, ketinimus dislokuoti ginklų kosmose bei ypač taiklių ginklų nebranduolinių sistemų plėtojimą. Į visa tai turėsime deramą atsaką“, - teigė D. Rogozinas.
Paklaustas, kiek pramonės atstovų dirbo Sirijoje, Rusijos vicepremjeras sakė, kad „Hmeimime ir Tartuse periodiškai buvo daugiau kaip 50 kompanijų specialistų brigados“.
