Planai apjuosti Rio de Žaneiro lūšnynus 650 m ilgio betono siena susilaukė aršaus gamtosaugininkų ir žmogaus teisių aktyvistų pasipriešinimo.
Valdžios atstovų teigimu, 300 tūkstančių svarų kainuosiantis „ekobarjeras“, apjuosiantis dalį žymaus Dona Marta lūšnynų kvartalo, yra skirtas apsaugoti šalia esančius Atogrąžų miškus nuo nelegalios okupacijos bei pagerinti lūšnynų gyventojų saugumą ir gyvenimo sąlygas.
Vakar prasidėjus paraiškų dėl 3 m aukščio sienos priėmimui, kritikai pareiškė projektą esant tam tikra „socialinio apartheido“ forma, palygindami ją su Izraelio saugumo barjeru.
„Tai yra labai panašu į tai, ką Izraelis daro palestiniečiams ir kas vyko Pietų Afrikoje“, – sakė žmogaus teisių grupės atstovas Mauricio Campos.
Jo manymu, siena tik prisidės prie lūšnyno gyventojų „segregacijos“.
Sieną tikimasi baigti iki šių metų pabaigos. Anot vietinės spaudos, gali būti, jog tokių barjerų iškils ir apie kitus miesto lūšnynus, dar kitaip vadinamus „favelas“.
Valstijos gubernatorius Sergio Cabralis pareiškime teigė, jog tokios sienos padeda kovoti su „narkotikų prekyba ir padidina budrumą“, reikalingą lūšnynų augimo tempams reguliuoti.
Dona Marta lūšnyne gyvena apie 7500 žmonių. Čia filmuotas daug apdovanojimų susižėręs dokumentinis Angus Macqueeno filmas apie kokainą, taip pat ir Michaelo Jacksono videoklipas, kurį režisavo Spike Lee.
Rio de Žaneiro aplinkosaugininkai apjuosimo planus sutiko šaltai. Anot jų, jei vargšams nebus suteikta galimybė apsigyventi pigiuose butuose, jie vis tiek kursis miesto papėdėje ir plėsis tolyn į atogrąžų mišką.
