Vokietijos politikos ikonai Angelai Merkel ruošiantis savo poilsiui nuo politikos, jos darbus perimsiančiam politikui teks perimti sudėtingiausią politinę situaciją su Rusija per pastaruosius dešimtmečius. Viena vertus, Kremliaus režimas savo veiksmais užkerta kelią bet kokiam ryškesniam dialogui, kita vertus – Rusija tiekia Vokietijos ekonomikai strategiškai svarbias gamtines dujas.
Du favoritai, galintys perimti iš A. Merkel kanclerio postą – Vokietijos socialdemokratų lyderis Olafas Scholzas ir Krikščionių demokratų partijos atstovas Arminas Laschetas. Abi šios partijos šiuo metu sudaro valdančiąją koaliciją ir jau paskelbė, kad nenutoltų pernelyg toli nuo A. Merkel požiūrio atskirti diplomatinę kritiką nuo ekonominio bendradarbiavimo politikos, rašoma „Al Jazeera“.
Merkel politikos tęsėjai
Nei A. Laschetas, dabartinis didžiausio Vokietijos regiono Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovas, nei O. Scholzas (finansų ministras), neturi didesnės patirties tarptautiniuose santykiuose, ypač – su į tarptautinius konfliktus įsivėlusia Rusija.
O. Scholzas, kurio atstovaujami „socdemai“ pirminiais duomenimis laimėjo daugiausiai balsų Vokietijos parlamento rinkimuose, yra kritikavęs Rusiją „pažeidus neginčijamas Ukrainos sienas“ ir jos bandymus destabilizuoti Europos politinę situaciją. Tačiau tuo pat metu jis siūlo ir atnaujintą europietišką „Ostpolitik“ politikos kryptį, tam tikrą savo pirmtako Willy Brandto suartėjimo su SSRS modifikaciją.
„Jeigu norime pokyčių, turi būti tiltų ir kanalų dialogui, siekiant sugrąžinti geresnius santykius“, – pareiškė jis diskusijos apie Vokietijos užsienio politiką metu šių metų birželį.
A. Laschetas taip pat kritikavo Rusijos kišimąsi į kitų šalių politiką ir Kremliaus represijas šalies viduje. Tačiau jis taip pat kalbėjo apie „platesnio dialogo“ ir „vieningo ES šalių požiūrio vystymo“ būtinybę.
„Mes turime sankcijas, tačiau diplomatinių santykių nutraukimas ar kas nors panašaus būtų klaida“, – aiškino jis „Deutsche Welle“.
Abiejų šių partijų lyderiai pasisako už dujotekio „Nord Stream 2“ projektą, kuris leis gauti tiesiogiai iš Rusijos 55 mlrd. kubinius metrus dujų per metus.
„Nemanau, kad politika Rusijos atžvilgiu griežtės, bet tuo pačiu metu, ar tai būtų socialdemokratai, ar konservatoriai, esminis dalykas – kad sankcijos, kurios yra, turėtų likti“, – BNS sakė Karo akademijos dėstytojas Justinas Juozaitis.
Žaliųjų kandidatė – neparankiausia Kremliui
Žaliųjų partija, kuriai pirminiai rinkimų rezultatai prognozuoja trečiąją vietą, yra gerokai aršiau nusiteikusi Rusijos atžvilgiu ir gali būti svarbus žaidėjas Vokietijos užsienio politikos formavime, jeigu pateks į valdančiąją koaliciją ir gaus užsienio reikalų ministro postą.
Ši partija turi ir savo kandidatę, savo lyderę Annalena Baerbock, asmeniškai susidūrusią su Kremliaus palaikoma juodinimo socialiniuose tinkluose ataka, įskaitant redaguotas nuotraukas ar sąmokslo teorijas. Visa tai siejama su priešiška dujotekio tiekimui Baltijos jūros dugno partijos politika.
„Kalbant apie Laschtą ar Sholzą, galima tikėtis didesnio ar mažesnio tęstinumo“, – „Al Jazeera“ pasakojo Liana Fix, Koerberio fondo tarptautinių reikalų direktorė. Anot jos, vienintelis klausimas, kaip stipriai bus remiamasi vertybėmis: „Iki kokio lygio bus akcentuojamos žmogaus teisės ir Rusijos vidaus vystymosi problemos, o ne ekonominiai interesai?“
„Rinkimų kampanija parodė, kad tik Žaliųjų partija žiūri kritiškiau į santykius su Rusija ir verslo energetinių projektų plėtojimą su šios šalies įmonėmis, bet koalicijos sudarymo metu požiūriai būtų gludinami, ir dėl to irgi abejočiau, ar šitais klausimais gali būti radikalių pokyčių“, – BNS teigė politologas R. Vilpišauskas.
