Kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Italijos ministras pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) paragino dar šiemet apsispręsti dėl naujos ES sutarties išlaikant esamo Konstitucijos projekto esmę. Kita vertus, R. Prodi nuomone, šalys galėtų ją įgyvendinti skirtingais greičiais.
Po to, kai ES Konstitucijos projektą referendumais atmetė Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai, buvo paskelbtas apmąstymų apie Europos ateitį laikotarpis. Ta proga Europos Parlamento plenarinėje sesijoje reguliariai rengiami debatai šia tema, dalyvaujant ES šalių vyriausybių vadovams. Antradienį Parlamente svečiavosi Italijos ministras pirmininkas R. Prodi.
Pristatydamas prelegentą, EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pažymėjo, jog būdamas Europos Komisijos pirmininkas R. Prodi iš esmės prisidėjo prie bendros Europos kūrimo. „Europos Parlamentas vienareikšmiškai remia Europos Konstitucinę sutartį“, – pridūrė Parlamento pirmininkas, priminęs, jog dauguma ES šalių ją jau ratifikavo. Kita vertus, pasak H.-G. Pöttering, nebūtų teisinga užmiršti Prancūzijos ir Nyderlandų piliečių valią, išreikštą referendumuose.
Savo kalboje R. Prodi priminė planus dar šiemet ketinama surengti tarpvyriausybinę konferenciją, kuri „iki galo įvykdytų užduotis, iškeltas šių metų kovo 25 d. Berlyne“. „Europa negali pasiekti ambicingų rezultatų be lygiai tokių pat ambicingų reformų“, – teigė R. Prodi. Anot Parlamento svečio, svarbu atsižvelgti į kitaip mąstančių motyvus, tačiau „tie kiti“ turėtų atsižvelgti į daugumos norus – siekti glaudesnės integracijos ir stipresnės ES. „Per pastaruosius dvejus metus buvo klausomasi beveik vien euroskeptikų balso. Metas išklausyti tų, kurie ratifikavo 2004 m. sutartį“, – sakė prelegentas ir pridūrė: „2009 metais Europos rinkėjai turės žinoti, dėl kokio demokratinio modelio jie turės pareikšti savo nuomonę: koks bus Europos Parlamento vaidmuo ir uždaviniai, ar bus stabilus pirmininkavimas, kaip bus formuojama [Europos] Komisija“.
R. Prodi tęsė: „Deja, įvertindamas iki šiol derybose pasiektą pažangą, manau, kad turėsime modernizuoti 2004 m. tekstą... Tai bus didžiulė auka, labai didelė kaina tiems, kurie [jį] ratifikavo ir demokratiškai prisidėjo prie ratifikavimo. Todėl negalime pritarti radikaliems [sutartų] institucinių reformų pokyčiams... Europos užsienio reikalų ministras, stabilus pirmininkavimas Tarybai, kvalifikuotos daugumos balsavimo išplėtimas, trijų ramsčių struktūros panaikinimas, Sąjungos juridinio asmens statusas yra esminiai elementai, kurie turi išlikti.“
Pasak Italijos ministro pirmininko, „pasaulyje, sudarytame iš kontinentų, neprasminga valstybei ir jos žmonėms nedalyvauti ekonominiame ir politiniame darinyje“. Tačiau R. Prodi teigė, jog „tam tikri europiniai projektai, tokie kaip euras ar Šengeno erdvė, buvo įgyvendinti tik kai kurių ES valstybių“, todėl šalys „nebūtinai turi judėti vienodu greičiu“. Anot R. Prodi, dalis jų galėtų integruotis labiau negu kitos „su sąlyga, kad durys bus visada atvertos toms šalims, kurios norės prisijungti vėliau“.
EP politinių frakcijų nuomonės
Europos liaudies partijos lyderis Joseph Daul (Prancūzija) padėkojo Italijai už jos indelį į bendros Europos kūrimą. Deputatas ragino būti lankstiems ir ieškoti kompromisų tarp valstybių siekiant sustiprinti ES. Kalbėdamas apie pasibaigusį ES ir Rusijos vadovų susitikimą, J. Daul sakė, jog Sąjunga „teisingai pasielgė“ pabrėždama V. Putinui savo vertybes ir nepamiršdama Estijos problemų.
„Kompromisas, kuris atsisakytų Europos Konstitucijos projekto esmės, [...] būtų Europos vienijimosi proceso pralaimėjimas“, – teigė Socialistų frakcijos vadovas Martin Schulz (Vokietija). Jis pridūrė, jog „tie, kurie nori palikti ES dabartinėje būklėje, nori ją sunaikinti“, todėl kompromisas su jais neįmanomas.
Liberalų ir demokratų aljanso vadovas Graham Watson (Didžioji Britanija) pasidžiaugė, jog po 50 metų „Italija vėl atsidūrė Europos projekto širdyje“. Deputatas ragino išplėsti Bendrijos metodą ir aktyviau „eksportuoti ES pasiekimus į pasaulį“. Pasak G. Watson, „daugiau Europos, o ne mažiau jos yra raktas į konkurencingumą, saugumą ir teisingą pasaulį“, o „stiprią Europą gali kurti tik stiprios institucijos“.
Sąjungos už tautų Europą atstovė Cristiana Muscardini (Italija) siūlė „būti praktiškiems ir pragmatiškiems“ bei „nesureikšminti iškilusių problemų“. Deputatės nuomone, „kompromisas tikrai galimas“, tačiau reikia pasiūlyti naujų ir įgyvendinamų alternatyvų. Be to, ES šalių ministrai „neturi kalbėti vienų dalykų Briuselyje, o kitų – parvykę į namus“.
„Nederėtų priimti kompromiso, kuris būtų nepakankamai geras“, – sakė Žaliųjų frakcijos atstovė Monica Frassoni (Italija). Ji ragino „priešintis tiems, kurie stengiasi sugriauti konstitucinį procesą“. Deputatė pageidavo „daugiau drąsos iš vyriausybių“ bei ragino „nepalikti visko užkulisinėms deryboms ir machinacijoms“.
Europos vieningųjų kairiųjų lyderis Francis Wurtz (Prancūzija) teigė, jog pakeitus tik dokumento pavadinimą, o ne turinį, piliečiai jaustųsi apgauti. Deputatas apgailestavo, jog Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy neremia naujo referendumo šiuo klausimu. F. Wurtz ragino geriau apsvarstyti, ar ES turėtų būti labiau ekonominis, ar politinis darinys.
Pasak Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovo Nigel Farage (Didžioji Britanija), R. Prodi „patvirtino savo tikėjimą jungtinėmis Europos valstijomis“. Deputatas ragino „neignoruoti Prancūzijos ir Nyderlandų referendumų rezultatų“, „netaikyti buldozerio principo“ ir „leisti žmonėms nuspręsti“. Tapatybės, tradicijų ir suvereniteto frakcijos atstovas Jean Marie Le Pen (Prancūzija) taip pat kritikavo pastangas ignoruoti piliečių valią ir patvirtinti jau kartą atmestą dokumentą.
Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti deputatė Jana Bobošiková (Čekija) teigė, jog politikų nesugebėjimas pripažinti, kad Europos Konstitucijos projektas žlugo, rodo ribotą jų intelektą. „Per daug diskutuojama apie mirusią sutartį. Reikia naujo, trumpo ir aiškaus dokumento, kuris atitiktų naują ES situaciją“, – sakė europarlamentarė.
