Paskutiniai V. Solovjovo grasinimai buvo išsakyti po to, kai šis TV laidos metu pademonstravo, kokią stiprią kritiką Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir kiti žymūs britų politiniai veikėjai išreiškė Kremliaus atžvilgiu.
Propagandos ruporas V. Solovjovas grasino sunaikinti Didžiąją Britaniją panaudojant vieną hipergarsinę „Sarmat“, Vakarų valstybėse žinoma kaip „Satan-2“, tarpžemyninę balistinę raketą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė V. Solovjovas JK vyriausybę, įskaitant Didžiosios Britanijos ginkluotojų pajėgų vadą admirolą serą Tony Radakiną, pradėjo vadinti „arogantiškais, neišmanėliais, beraščiais išsišokėliais, kurie nieko nemoka daryti, tik vogti“.
Nors iš pradžių propagandistas ragino pabusti britus, o vėliau pasipylė grasinimai, kad Anglija bus sunaikinta panaudojus vieną raketą, Maskvos valstybinio universiteto Pasaulio politikos fakulteto dekanas Andrejus Sidorovas pataisė jį sakydamas, kad tam, jog būtų sunaikinta JK, gali prireikti daugiau nei vienos „Satan-2“ raketos.
Tačiau V. Solovjovas neatlyžo ir pareiškė, kad Rusija neva nepuls Škotijos, ji bus nepriklausoma, taip pat saugus liks Velsas ir Airija.
Tiesa, tokio tipo grasinimai iš V. Putino marionetės lūpų sklinda jau ne pirmą kartą.
ES ministrai: sankcijos Rusijai veikia
Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą.
Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.
Atvykdamas į ES būstinę derėtis, kaip užkamšyti sankcijų režimo skyles ir didinti spaudimą Rusijai, Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis šias kalbas atmetė.
„Kai kurie Europos lyderiai sako, kad sankcijos buvo klaida, – sakė jis reporteriams. – Na, nemanau, kad tai buvo klaida. Tai mes turėjome padaryti ir toliau darysime.“
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas atmetė mintį, kad sankcijų reikėtų atsisakyti.
„Jei tai padarytume, tai būtų lemtinga. Ant kortos pastatytas mūsų patikimumas“, – sakė jis.
„Normaliai bandydami tai sutvarkyti turėtume naudotis diplomatija, Jungtinėmis Tautomis. Tačiau laikai nėra normalūs. Išgyvename laikus, kai svarbūs džiunglių įstatymai“, – pabrėžė J. Asselbornas.
Nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, ES įvedė šešis sankcijų paketus Maskvai.
Nuo birželio draudžiama didžioji naftos importo iš Rusijos dalis, o dabar diplomatai aptarinėja galimybę suvaržyti Rusijos aukso eksportą, bet daugelis Europos šalių tebėra priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų.
J. Borrellis ir dauguma Vakarų lyderių tvirtina, kad sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai ir bus griežtinamos toliau, jei prezidentas Vladimiras Putinas neišves savo pajėgų iš Ukrainos.
Tačiau penktadienį V. Orbanas – artimiausias Kremliui ES lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį – pasmerkė šias priemones ir pareiškė, kad Europa Rusijai įvestomis sankcijomis „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.
„Briuselis galvojo, kad sankcijų politika pakenks rusams, bet ji labiau kenkia mums“, – sakė jis.
J. Borrellis ir ES ministrai vaizdo ryšiu turi surengti derybas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, o tarpusavyje aptars, kaip griežtinti sankcijas.
„Nesakome „naujas paketas“, bet [kalbame apie] jau esamų sankcijų įgyvendinimą“, – nurodė J. Borrellis ir pažymėjo, kad ES pareigūnai rengia planus uždrausti rusiško aukso importą.
Tuo metu Rusija pradėjo trikdyti dujų tiekimą Europai, sukeldama grėsmę tokių šalių, kaip bloko pramoninė galia Vokietija, energetiniam saugumui.
„Rusija bando mus demoralizuoti“, – sakė Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann.
„Toliau remsime Ukrainą – ir ekonomiškai, ir politiškai, ir... karinėmis priemonėmis, – sakė ji. – Labai svarbu išlaikyti sankcijas.“
