Tvirtinama, kad ji faktiškai kontroliuoja vieną iš bendrovių, anksčiau priklausiusių Romanui Cepovui, vadinamam „Sankt Peterburgo pilkuoju kardinolu“, artimai pažinojusiam V. Putiną ir jo patikėtinį V. Zolotovą.
„Pilkasis kardinolas“ Cepovas: tarpininkas tarp valdžios ir nusikalstamų struktūrų
Dalis tyrimo yra skirta būtent R. Cepovui, kuris 2004-aisiais buvo galimai nunuodytas. Manoma, kad jis buvo susijęs tiek su Sankt Peterburgo kriminaliniu pasauliu, tiek ir su jėgos struktūrų aukščiausia vadovybe.
Šio asmens laidotuvėse buvo ir, liudininkų teigimu, kalbą sakė V. Zolotovas. R. Cepovas buvo saugos bendrovės „Baltik Eksport“ įkūrėju ir dar 90-ųjų pradžioje turėjo tvirtus ryšius su tuometiniu Sankt Peterburgo vicemeru Vladimiru Putinu ir Saugumo tarnybos vadu, atsakingu už tuometinio mero Anatolijaus Sobčako apsaugą, Viktoru Zolotovu.
„Projekt“ primena, kad 2018-aisiais, įsivėlęs į viešus ginčus su opozicininku A. Navalnu, V. Zolotovas pripažino, kad anksčiau užsiėmė verslu, tačiau oficialių to paminėjimų jo biografijoje nėra. „Projekt“ duomenimis, praėjusio amžiaus pabaigoje jis bendradarbiavo būtent su R. Cepovu.
„Baltik eksport“, žurnalistų teigimu, egzistuoja iki šiol, ir vis dar siejasi su „Rosgvardijai“ vadovaujančiu V. Zolotovu.
Bendrovės, kuriai priklauso „Baltik eksport“ pagrindinis akcininkas, – R. Cepovo klasiokas Aleksandras Kochanovas. „Projekt“ teigimu, apsaugos bendrovėje didelę įtaką turi ir 51-erių Dina Cilevič.
Tyrime tvirtinama, kad nuo 90-ųjų pabaigos D. Cilevič dažnai lydėdavo V. Zolotovą įvairiose kelionėse. Leidinio „Projekt“ duomenimis, jai priklauso nekilnojamo turto už 400 mln. rublių (apie 4,5 mln. eurų). Šaltinių duomenimis, ją ir V. Zolotovą sieja artimi ryšiai, tačiau pati moteris tvirtina, kad „asmeninio bendravimo nėra“.
„Projekt“ teigimu, D. Cilevič verslo sritis apima ir darbo migrantų Rusijoje patentų išdavimą. 2019-aisiais keturių migracijos centrų pelnas vien iš šių patentų išdavimo siekė 1,1 mlrd. rublių (apie 12 mln. eurų).
Ištikimas apsauginis
Viktoras Zolotovas Sovietų Sąjungos griūties metu tarnavo KGB struktūrose – 9-ojoje valdyboje, kuri buvo atsakinga už aukštas pareigas užimančių politikų apsaugą. 1991-ųjų rugpjūtį buvo tarp tų, kurie saugojo Borisą Jelciną karinio pučo metu.
Netrukus buvo paskirtas A. Sobčako apsaugos vadovu, kur ir susipažino su V. Putinu.
1996-aisiais buvo atleistas ir pradėjo darbą privačioje apsaugos paslaugas teikiančioje struktūroje „Baltik eksport“, kur dirbo savininko R. Cepovo apsauginiu.
Po Vladimiro Putino pergalės 2000-ųjų prezidento rinkimuose, pradėjo vadovauti jo Saugumo tarnybai. 2006-aisiais jam skirtas pulkininko-generolo laipsnis.
2014-aisiais jis jau tapo vidaus karinių pajėgų vadovu, kurios vėliau buvo reformuotos į „Rosgvardiją“. 2015-aisiais tapo Rusijos kariuomenės generolu.
2018-aisiais opozicijos lyderis A. Navalnas paviešino tyrimą, kuriame buvo atskleista korupcinė schema V. Zolotovo vadovaujamoje „Rosgvardijoje“. Tyrime buvo skelbiama, kad generolui priklauso turto už 3,5 mlrd. rublių (apie 40 mln. eurų).
Tų pačių metų pabaigoje V. Zolotovas pateikė ieškinį teismui dėl „garbės ir orumo įžeidimo“, tačiau teismas atsisakė jį priimti.
Tuo pat metu jis buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus.
Dukra Žana ir sūnus Romanas Zolotovai užima aukštas pareigas Rusijos valstybinėse įmonėse. 21-erių anūkas Artiomas studijuoja ir gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Spec. tarnybų istorijos eksperto Boriso Volodarskio teigimu, V. Zolotovas yra artimiausių V. Putino draugų rate.
