Bankuose nebeliko pinigų, trūksta degalų, skirstosi turistai. Antrą savaitę nesiliaujant protestams, egiptiečiai ima justi ekonomines pasekmes.Bankai šalyje uždaryti sekmadienį, jie nedirbo ir antradienį, kai protestuodami prieš prezidento Hosmi Mubarako režimą į Kairo gatves išėjo milijonai protestuotojų, praneša naujienų agentūra AFP.
Daugumoje bankomatų šalies sostinėje nebeliko pinigų, o vis dar veikiantieji išduoda tik ribotą skaičių banknotų.
„Naršiau po visą miestą, ieškodamas bankomato, ir radau jį tik vienoje vietoje, rajone, kur žmonės paprastai bankomatais nesinaudoja“, – pasakojo vairuotojas Mohamedas.
Kairo prekybos centruose, kur paprastai galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis, dabar prašoma mokėti grynaisiais, o kai kuriuose rajonuose į parduotuves suplūdo minios būtiniausiais maisto produktais apsirūpinti norinčių žmonių.
Dauguma degalinių neveikia, o prie dar dirbančių nusidriekė ilgos eilės. Prekybos rūmai Kaire dar pirmadienį kreipėsi į parduotuvių savininkus, prašydami atsidaryti, tačiau dauguma jų raginimus ignoravo.
Pirmadienį paraginta surengti neterminuotą visuotinį streiką, tačiau sunku pamatuoti jo poveikį, mat dauguma verslininkų jau anksčiau nerimaudami dėl saugumo sustabdė veiklą.
Naujasis Egipto finansų ministras Samiras Radwanas, kalbėdamas BBC, pripažino situacijos rimtumą.
Paklaustas, ar Egiptas nugrimzdo į ekonominį chaosą, jis atsakė: „Nesakyčiau, kad tai chaosas, bet tai, be jokios abejonės, yra krizė.“
Šalyje, kur kasdien rūko 80 mln. žmonių, o tabako gaminiai palyginti pigūs, kai kurie kioskai jau pritrūko cigarečių. Jau juntamas ir išankstinio mokėjimo mobiliųjų telefonų kortelių trūkumas.
Reaguodami į augančias baimes dėl nepriteklių, valdžios pareigūnai paskelbė, kad Egiptas vis dar turi tiek maisto produktų ir kviečių atsargų, kad gali prasimaitinti iki birželio.
Neramumai, per kuriuos žuvo mažiausiai 125 žmonės, dar tūkstančiai sužeista, sudavė didelį smūgį turizmui, pagrindiniam užsienio pajamų šaltiniui.
Dabar – pats turizmo sezono įkarštis, kai dauguma europiečių nori pabėgti nuo žiemiškų orų ir šildytis saulėje prie Raudonosios jūros ar Nilo, tačiau dauguma turizmo bendrovių atšaukė skrydžius, neliko užsakymų laisvalaikio pramogoms.
2010 metais 14,7 mln. turistų, kurie išleido apie 13 mlrd. dolerių, sulaukusiai šaliai, kur apie 20 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, turizmas yra svarbus pajamų šaltinis.
Kai kurios užsienio bendrovės sustabdė savo veiklą šalyje, pavyzdžiui, Danijos laivybos grupė „A.P. Moeller-Maersk“, Prancūzijos cemento gamintoja „Lafarge“ ir Japonijos automobilių gamintoja „Nissan“. Dubajaus uostų operatorė „DP World“ laikinai sustabdė savo veiklą Raudonosios jūros Ain Sukhnos uoste, kad užtikrintų savo darbo jėgos saugumą.
Nuo pirmadienio tarp 15 val. ir 8 val., kai šalyje galioja valdžios įvesta komendanto valanda, atšaukti visi tarptautiniai ir vietiniai skrydžiai, o kitų skrydžių laikas keičiamas.
Egipto akcijų birža vis dar uždaryta, tačiau vertybinių popierių birža Persijos įlankoje, kuri labiausiai domina kompanijas Egipte, po sukrėtimo sekmadienį nerimaujant dėl augančių neramumų, stabilizavosi.
Saudo Arabijos akcijų birža, didžiausia arabų pasaulyje, antradienį pakilo 0,56 proc. iki 6393,57 punkto, o antroji pagal svarbą Kuveito nukrito 0,79 proc. iki 6805,2 punkto.
Tuo metu „Standard and Poors“ sumažino Egipto skolinimosi reitingą praėjus dienai po to, kai tą patį padarė „Moody's“, teigdama, kad besitęsiantis nestabilumas „kliudys Egipto ūkio augimui ir neigiamai paveiks jo viešuosius finansus“.
Singapūre Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Strauss-Kahn'as pareiškė, kad su tokios padėties, kokia yra Egipte, galima tikėtis bet kurioje šalyje, kur aukštas nedarbo lygis.
„Dabar klausimas, kaip tai atkurti, ir žinoma, TVF pasirengęs padėti nustatyti tokią politiką, kuri viską sustatytų į vietas“, – teigė jis.
