Laikraštis susipažino su nutekinta 22,4 tūkst. puslapių apimties medžiaga ir nurodė, kad joje pateikiama išsamių duomenų apie DCNS statomų „Scorpene“ klasės laivų kovinius pajėgumus. Šiuos laivus naudoja Indijos, Malaizijos ir Čilės karinės jūrų pajėgos.
Brazilija yra užsakiusi keturis šios klasės laivus; prognozuojama, kad jie bus perduoti šalies karinėms jūrų pajėgoms nuo 2018 metų.
Kanbera balandį pasirašė su DCNS 50 mlrd. Australijos dolerių (33,7 mlrd. eurų) sutartį dėl naujos kartos povandeninių laivų statybos.
Australijos premjeras Malcolmas Turnbullas (Malkolmas Ternbalas) nesureikšmino fakto, kad nutekėjo slapti duomenys. Pasak jo, Kanberai šis incidentas „kelia nerimą“, bet Australija perka ne „Scorpene“, o kitokio modelio laivus.
„Povandeniniai laivai, kurie yra statomi arba bus statomi su prancūzais, vadinami „Barracuda“. Šie povandeniniai laivai visiškai kitokie negu „Scorpene“, jų statomi Indijai“, – premjeras aiškino televizijai „Channel Seven“.
„Visa mūsų gynybos informacija saugumą aukščiausio lygio priemonėmis – tiek (naudojami) partnerystėje su kitomis šalimis, tiek Australijos viduje“, – pabrėžė M.Turnbullas.
Nutekinti dokumentai yra pažymėti kaip „riboto naudojimo“ ir susiję su Indijos „Scorpene“ laivų koviniais pajėgumais, rašo „The Australian“.
Tūkstančiuose puslapių aprašomi šių povandeninių laivų jutikliai, ryšių ir navigacijos sistemos. Vien torpedų ginkluotės aprašymai sudaro beveik 500 puslapių.
Indijos gynybos ministras Manoharas Parrikaras (Manoharas Parikaras) įsakė atlikti tyrimą dėl šio laikraščio pranešimo. Pasak jo, ši medžiaga galėjo būti pavogta kompiuterinių įsilaužėlių.
„Prašiau laivyno vado ištirti šį reikalą ir išsiaiškinti, kas buvo nutekinta ir kiek tai susiję su mumis“, – M.Parrikaras sakė žurnalistams Indijoje.
„Kaip suprantu, įvyko kompiuterinis įsilaužimas“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepateikė.
DCNS sakė naujienų agentūrai AFP, kad jai žinoma apie Australijos žiniasklaidos straipsnius, o „nacionalinio saugumo tarnybos“ pradėjo tyrimą. Daugiau informacijos bendrovė nepateikė.
Kaip rašo „The Australian“, DCNS užsiminė, kad dokumentai galėjo būti nutekinti iš Indijos, o ne Prancūzijos.
Vis dėlto dienraštis pridūrė, kad šie dokumentai veikiausiai buvo pavogti 2011 metais Prancūzijoje vieno prancūzų laivyno karininkų, kai jis tuo metu dirbo pagal kontraktą su DCNS.
Manoma, kad duomenys buvo perduoti Pietryčių Azijos bendrovėms ir galiausiai buvo atsiųsti vienai Australijos bendrovei, nurodė laikraštis.
Australija sudarė sutartį su DCNS dėl 12 povandeninių laivų „Shortfin Barracuda“ statybos, bet jų įslaptintas kovines sistemas pagamins Jungtinės Valstijos.
Šie dyzelinių ir elektrinių variklių varomi povandeniniai laivai bus mažesni negu Prancūzijos naudojami 4 700 tonų talpos povandeniniai atomlaiviai „Barracuda“.
