Naujausias paketas, pateiktas likus vos dviem valandoms iki lemiamo galutinio termino vidurnaktį Briuselio (penktadienį 1 val. Graikijos ir Lietuvos laiku), yra labai panašus į pasiūlymą, kuri buvo panašus į pasiūlymą, kurį praeitą mėnesį pateikė Graikijos tarptautiniai skolintojai prieš nutrūkstant deryboms. Kol kad nebuvo jokių komentarų, ar šis pasiūlymas yra pakankamas, kad Atėnams būtų suteikta nauja pagalba.
„Graikų pasiūlymas ... apima šalies finansinių poreikių patenkinimą ... trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketas, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.
Euro zonos pareigūnai išnagrinės to plano detales šeštadienį, parą prieš žūtbūtinį visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimą, kuriame tikriausiai spręsis Graikijos narystės euro zonoje ir netgi pačioje Bendrijoje klausimas.
Šis viršūnių susitikimas vyks praėjus savaitei po to, kai graikai triuškinamai atmetė oficialiųjų tarptautinių skolintojų – Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – pateikto vėliausio finansinės pagalbos sąlygas, numatančias tolesnį mokesčių didinimą ir valstybės biudžeto išlaidų karpymą.
Ilgai besitęsiančiai Graikijos skolų krizei pasiekus apogėjų, šalis praeitą mėnesį buvo priversta uždaryti bankus, paralyžiuodama ekonomiką. Tuo tarpu draudimas pervesti pinigus iš šalies faktiškai blokavo įvairių prekių, pradedant maisto produktais, baigiant vaistais, importą.
Penktadienį Graikijos parlamento bus prašoma suteikti įgaliojimus premjerui Alexiui Tsiprui ir kitiems aukšto rango pareigūnams vesti naujas derybas vėliausio pasiūlymo pagrindu, pranešė valstybinė naujienų agentūra ANA.
Premjeras gali susidurti su griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“, visiškai atmetančių diržų veržimo politiką, pasipriešinimu.
(papildyta 12.53) Graikijos pasiūlymai yra „rimti“ ir „įtikinami“, sako Prancūzija
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį pareiškė, kad Atėnų pateikti naujausi pasiūlymai dėl Graikijos finansinio gelbėjimo programos yra „rimti“ ir „įtikinami“.
„Ateinančios valandos bus svarbios“, – pažymėjo F.Hollande'as ir pridūrė, kad „dar niekas nenuspręsta“, nes euro zonos pareigūnai nagrinės tuos pasiūlymus iki šeštadienio, prieš kitą dieną vyksiantį visų Europos Sąjungos šalių viršūnių susitikimą.
Graikijos premjeras sieks parlamento pritarimo naujoms deryboms su ES dėl skolų krizės
Graikijos premjeras Alexis Tsipras penktadienį prašys įstatymų leidėjų pritarti jo naujiems planams, turintiems apsaugoti šalį nuo finansų griūties, euro zonos pareigūnams svarstant Atėnų prašymą skirti naują finansinio gelbėjimo paketą prieš savaitgalį vyksiančias lemiamas derybas.
Pasiūlymų sąrašas, pateiktas likus dviem valandoms iki galutinio termino – penktadienio vidurnakčio – numato pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į tas, kurias Graikijos tarptautiniai skolintojai buvo pasiūlę prieš nutrūkstant deryboms praeitą mėnesį.
Vis dėlto nebuvo jokių komentarų, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, tokiose kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.
„Graikų pasiūlymas ... apima šalies finansinių poreikių patenkinimą ... trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketas, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.
Premjeras tvirtino, kad praeitą sekmadienį įvykusio referendumo rezultatai suteikia jam visuomenės mandatą naujoms deryboms, bet A. Tsipras gali susidurti su griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“, besąlygiškai atmetančių diržų veržimo politiką, pasipriešinimu.
Graikai nori euro
Tuo tarpu gatvėse jaučiama eilinių graikų panika, kurią pakurstė suvokimas, kad sekmadienio referendume jiems balsavus prieš taupymo priemones, jų šalis atsidūrė prie vadinamojo Grexit - chaotiško pasitraukimo iš euro zonos - slenksčio.
„Balsavau prieš, bet esu už Graikijos pasilikimą euro zonoje“, - sakė Viviane, susirūpinusi 46 metų advokatų kontoros sekretorė iš Atėnų, kurios žodžiai atspindėjo daugelio graikų požiūrį.
„Noriu susitarimo, ir nesvarbu, jei jame bus numatytos taupymo priemonės - tai bet kokiu atveju geriau nei sugrįžimas prie drachmos“, - sakė 32 metų bedarbis Stefanas.
Nauja tarptautinės pagalbos programa yra jau trečioji, kurios prašo Graikija nuo tada, kai prieš penkerius metus prasidėjo šalies finansų krizė.
Atėnai pagal dvi ankstesnes ES ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos programas, kurių antroji baigė galioti birželio 30-ąją, gavo 240 mlrd. eurų paskolų. Be to, 2012 metais kreditoriai nurašė 107 mlrd. eurų šalies skolų.
Tačiau visų šių priemonių nepakako, Graikijai nesėkmingai kovojant su nuosmukiu. Jos ekonomika nuo krizės pradžios susitraukė ketvirtadaliu, o nedarbas pasiekė rekordines aukštumas: šalyje darbo neturi apie 26 proc. darbingo amžiaus žmonių.
Graikijos dar laukia sunki užduotis įtikinti euro zonos valstybes pritarti naujam pinigų skyrimui.
Vokietija, Nyderlandai ir kelios Šiaurės bei Rytų Europos šalys griežtai pasisako prieš dar vieną Graikijos finansinio gelbėjimo programą ir nori, kad pirmiausia Atėnai įgyvendintų mokesčių bei pensijų reformas, kurios buvo atmestos, o jau tuomet kalbėtų apie skolų naštos mažinimą.
„Jau sakiau, kad apie klasikinį skolos nurašymą, mano požiūriu, negali būti nė kalbos, ir ši pozicija per laikotarpį nuo užvakar iki šiandien nepasikeitė“, - sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams per vizitą Sarajeve.
Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble ketvirtadienį pripažino, kad TVF vadovė Christine Lagarde buvo teisi, kai sakė, kad Graikijai reikia kažkokio skolos restruktūrizavimo.
Tačiau ministras suskubo pridurti: „Negali būti skolų nurašymo, nes tai pažeis Europos Sąjungos sistemą. Galų gale, juk Europos Sąjunga yra bendrų įstatymų bendrija“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
