Nuo 1980-ųjų Europa šyla dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, o ekstremalūs orų ir klimato reiškiniai sukelia didžiulius nuostolius.
1980–2024 m. Europos Sąjungoje užregistruota 822 mlrd. eurų nuostolių, iš kurių net 25 proc. patirta 2021–2024 m. laikotarpiu – tai rodo, kad ekstremalūs reiškiniai ir jų padariniai stiprėja. Deja, dėl šių įvykių žuvo daugiau kaip 441 tūkst. žmonių.
Net ir reikšmingai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, šis poveikis ir toliau stiprės. Todėl klimato atsparumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos yra būtini siekiant apsaugoti žmones, ekonomiką ir infrastruktūrą.
Klimato atsparumas Europoje 2025 m. – pažanga ir iššūkiai
Naujojoje EAA ataskaitoje pateikiamas išsamus nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir veiksmų vertinimas 32 EAA valstybėse narėse. Vertinimas remiasi naujausiais duomenimis, pateiktais pagal ES Valdymo reglamentą.
Bendra situacija rodo realią, tačiau netolygią pažangą. 2025 m. visos EAA valstybės narės yra priėmusios nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp planavimo ir įgyvendinimo, taip pat trūksta duomenų, leidžiančių įvertinti, ar prisitaikymo priemonės iš tikrųjų mažina riziką.
Europa pradėjo kurti stipresnę klimato rizikų vertinimo bazę, tačiau ši informacija ne visada virsta koordinuotais veiksmais skirtinguose valdymo lygmenyse. Atsiranda galimybė sukurti nuoseklesnį prisitaikymo politikos ciklą, kuriame rizikos nustatymas, prevenciniai veiksmai, pažangos stebėsena ir bendras mokymasis būtų geriau susieti.
Nurodoma, kad klimato rizikos vertinimai tampa vis svarbesni daugelyje šalių, tačiau skiriasi jų metodika, sektorių aprėptis ir aktualumas, todėl sunku susidaryti bendrą Europos masto rizikų vaizdą.
Be to, šalys stiprina prisitaikymo politikos pagrindus, tačiau politikos įvairovė, sudėtingas koordinavimas tarp sektorių ir valdymo lygių, neaiški atsakomybė už rizikas, nevienodi instituciniai pajėgumai ir neapibrėžtas finansavimas apsunkina nuoseklų politikos įgyvendinimą, ypač regioniniu ir vietos lygmenimis.
Tačiau prisitaikymo veiksmų stebėsenos, vertinimo ir mokymosi sistemos įvairiose šalyse labai skiriasi, todėl sunku nustatyti, ar priemonės yra veiksmingos.
Kalbant apie ateities rizikas, visos šalys nurodo, kad karščio bangos ir temperatūros pokyčiai reikšmingai didės. Netrukus po jų seka potvyniai ir sausros.
Naujame EAA pranešime dėmesys skiriamas mažoms Europos savivaldybėms, kuriose gyvena daugiau kaip 40 proc. ES gyventojų. Jame apžvelgiami tiek jų siekiai prisitaikyti prie klimato kaitos, tiek struktūriniai iššūkiai, su kuriais jos susiduria.
Remiantis atvejų analizėmis, duomenimis ir moksline literatūra nustatyta, kad daugelis mažų savivaldybių jau imasi veiksmų klimato rizikai mažinti, nors turi ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, mažesnę prieigą prie žinių tinklų ir dažnai neaiškiai apibrėžtas teisines atsakomybes.
Tačiau jos vis dar atsilieka nuo didesnių savivaldybių: tik 16 proc. mažųjų savivaldybių turi prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planus, palyginti su 28 proc. didesnių savivaldybių.
Austrijos Ober-Grafendorfo, Vengrijos Kajarpeco ir Danijos Samso savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad net mažiausios bendruomenės gali pasiekti reikšmingą klimato atsparumą, jei sudaromos tinkamos sąlygos.
Nors pranešime pateikiama daug inovacijų ir vietos lyderystės pavyzdžių, pabrėžiama, kad reikšmingos struktūrinės kliūtys vis dar riboja prisitaikymo veiksmų mastą ir spartą daugelyje mažų savivaldybių.
Todėl ES ir valstybės narės raginamos pasinaudoti būsima Integruota klimato atsparumo sistema ir atsižvelgti į specifinius mažų savivaldybių poreikius, kad nė viena bendruomenė neliktų nuošalyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
