Buvęs pasaulio šachmatų čempionas ir Kremliaus įkyruolis Garis Kasparovas susėdo pasikalbėti su „Radio Free Europe / Radio Liberty“ korespondentu apie Rusijos politinį klimatą. Išsamiame interviu G. Kasparovas interpretuoja Vladimiro Putino viziją, apibūdina Rusijos autoritarizmo tendenciją ir jos poveikį regione bei prorusiško Ukrainos prezidento idėją.
Pašnekovo nuomone, vartoti įvairius epitetus ir būdvardžius kalbant apie demokratiją yra veidmainiavimo ženklas. Demokratija arba yra, arba jos nėra. Reikšmės susilpninimas visokių rūšių savybėmis, jo supratimu, nepriimtinas. Sovietų Sąjungos laikotarpiu jos kontrolėje buvusios Rytų Europos valstybės būtų pasivadinusios piliečių respublikomis. Čia mūsų dienomis egzistuoja daug apgaulės, nes valdžioje esantys politikai siekia kuo geresnio įvaizdžio užsienyje. Priešingai nei Sovietų Sąjungoje, tokie kontaktai mūsų laikais yra labai svarbūs kalbant apie režimų stabilumą ir asmeninę pagrindinių veikėjų gerovę. Visi rūpinasi savo vieta gyvenime, vardu ir nacionalinėmis charakteristikomis. Tačiau visa tai įtvirtinti nelabai pavyksta. Buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse po jos žlugimo vyriausybės keičiamos per reguliarių rinkimų procesą. Baltijos šalyse, kurios yra Europos Sąjungos (ES) narės, taip pat Ukrainoje ir Moldovoje vyriausybės pertvarkomos pagal rinkimų rezultatus. Rinkimai vyksta komplikuotomis aplinkybėmis, kai oponentai kaltina vieni kitus, bet valdžia vis tiek keičiama remiantis rinkėjų pasirinkimu. Gruzijoje taip pat esama tam tikrų demokratijos elementų. Tik Baltarusija Vakarų pusėje yra išimtis. Rusijos autoritarizmas sustiprino Azerbaidžano, Armėnijos ir Kazachstano lyderius, kurie bijo normalių demokratinių procedūrų.
Kalbama ir apie „Azijos mentalitetą“ bei didžiausias kliūtis kelyje į jos demokratines vertybes, veikiančią demokratiją, rinkos ekonomiką ir pilietinę visuomenę, žodžiu, kas labiausiai prilygsta Vakarų civilizacijos matricai. Ir tai yra aktualus ir atidaus nagrinėjimo reikalaujantis klausimas. Mokslinių straipsnių šia tema yra daug. Neteisinga sieti demokratijos lygį su gerove. Visiškai aišku, kad Saudo Arabijos ekonomika pralenkia Čekijos, tačiau demokratija pastarojoje yra gana stabili, o to negalima pasakyti apie Saudo Arabiją. Rausdamiesi po praeitį neturėtume pamiršti egzistuojančių visuomenės modelių. Žiūrint į statistinius duomenis, protestantiškų valstybių ekonomika išplėtota sėkmingiau negu katalikiškų, tačiau pažvelgę į Šiaurės ir Pietų Korėjas, sunkiai patikėsime, kad kalbame apie tuos pačius žmones. Pusė yra priversti gyventi tarsi koncentracijos stovykloje, kiti sukūrė vieną iš dinamiškiausių pasaulio ekonomikų. Rusijoje šis „Azijos mentalitetas“ yra svarbus, tačiau yra ir tam tikra orientacija į Vakarus. Prie Azijos gyvenimo manieros ir aukštų gyvenimo standartų prisideda Vakarų technologijos. Kyla klausimas, ar V. Putinas ir D. Medvedevas turi strateginę ateities viziją. G. Kasparovas sako, kad svetimo žmogaus siela yra kaip juodoji dėžė, todėl jis nenori analizuoti V. Putino psichologinių motyvacijų. Atmosfera Vakaruose gali pasikeisti bet kuriu metu, tačiau tam reikia atitinkamos politinės valios. V. Putino ambicijos beribės. Sunku net pagalvoti, kad galėtų pasitraukti iš valdžios. Jam ir esantiems šalia jo galia tapo neriboto įvairiapusiško praturtėjimo šaltiniu.
Manant, kad Rusijos dezintegracija neįmanoma, derėtų prisiminti, kad prieš 20 metų niekas nesitikėjo, kad įvykiai taip pasisuks ir taps nekontroliuojami. Mes gyvename pasaulyje, kur pagrindinės valstybės ir didžiuliai geopolitiniai projektai turi įrodyti savo konkurencingumą. Rusija praranda pagrindą po kojomis kaip nepriklausomas galios centras.
Pagal „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.
