Europa ieškojo alternatyvų rusiškoms dujoms
2013 metų rudenį JAV lobistas Fredas H. Hutchisonas dalyvavo renginyje Lietuvos ambasadoje Vašingtone, kurio metu išgirdo vieną diplomatą kalbant apie JAV skalūnų dujų atsargas. Tada abu vyrai užmezgė pokalbį.
Pasirodo, kad tas diplomatas buvo Lietuvos ambasadoriaus pavaduotojas JAV Simonas Šatūnas. Jis sakė, kad Lietuva buvo visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų ir siekė, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracija patvirtintų amerikietiškų dujų eksportą į Europą.
„Pamaniau, ką gi, tai nebloga galimybė lobizmui“, – F. Hutchinsonas sakė interviu „Politico“.
Paskatintas S. Šatūno ir savo diplomatinių ryšių, F. Hutchisonas subūrė „spaudimo grupę“ sudarytą iš dešimties Rytų ir Vidurio Europos šalių ambasadų Vašingtone. Kartu su JAV dujų pramone jos siekė vieno tikslo – kad Europai būtų tiekiama daugiau amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD). Kitaip nei kitos Europos šalys, šios valstybės nemanė, kad V. Putino imperialistines ambicijas nuramins ES iš Rusijos perkamos dujos ir nafta už milijardus eurų.
Tuo metu nei F. Hutchinsonas, nei S. Šatūnas nežinojo, kad ateityje įvyks istorinis lūžis energetikos sektoriuje, pakeisiantis JAV santykius su Europa, pakreipsiantis JAV interesus Rytų Europos kryptimi ir leisiantis Europos šalims pakeisti rusiškas dujas amerikietiškomis po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Tačiau dabar JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelia grėsmę šiai energetikos sąjungai, kurią jis teigia palaikantis, net priversdamas ES šią pritarti susitarimui jo kadencijos metu iš JAV pirkti energetikos produktų už 750 mlrd. JAV dolerių, nors tai net neįmanoma logistikos požiūriu.
ES rytų flango valstybės nerimauja, kad D. Trumpas – nors ir neseniai sugriežtinęs toną prieš V. Putiną – gali šiems prekybos santykiams pakenkti, jeigu Rusijos prezidentui pasiūlys dideles nuolaidas ir „milžiniškus ekonominius sandorius“, kad šis baigtų karą Ukrainoje, o tuo pačiu atgaivintų V. Putino autoritetą tarptautinėje arenoje.
Europos diplomatai, JAV ekspertai ir dujų pramonės atstovai mano, kad tokie veiksmai gali išardyti Vakarų aplink Rusiją sukurtą „ekonominę ugniasienę“, o nuo to nukentėtų ir JAV energetika. Naftos ir dujų bendrovių atstovai įspėja Baltuosius rūmus dėl tokios galimos baigties ir ruošia atsarginius planus, jeigu jų pozicija būtų neišgirsta.
„Vienintelis dalykas, kuris galėtų sustabdyti įspūdingą JAV SGD pramonės augimą, tai rusiškų dujų tiekimo atnaujinimas. Dėl to nėra jokių abejonių“, – sako Geoffrey Pyattas, kuris buvo JAV ambasadoriumi Ukrainoje, kai Rusija 2014 m. įsiveržė į Krymą.
Rusiškų dujų tiekimas į Europą kol kas dar neatsinaujino, bet JAV sankcijos Rusijai švelnėja, o kai kuriose Europos valstybėse patyliukais kalbama apie galimybę atnaujinti rusiškų energijos produktų importą. JAV investuotojai netgi aptarė partnerystę su Rusijos atstovais dėl dujų tiekimo į Vokietiją atnaujinimo.
„Žinoma, mes susirūpinę dėl kalbų apie grįžimą prie rusiškos energijos ir dėl nevisiškai aiškios JAV pozicijos. Tačiau viliamės, kad mūsų argumentai bus išgirsti, jog grįžti prie to būtų klaida“, – sakė vienos Rytų Europos šalies pareigūnas, negalintis situacijos komentuoti viešai.
JAV aprūpino Europą energetikos resursais
Dabar neįsivaizduojama, kad siekis pirkti dujas iš JAV kadaise buvo „nemadingas“ abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Seniau JAV gamintojai siekė tik sau išlaikyti skalūnų dujų revoliucijos nešamą naudą. Tuo metu Vakarų Europa naudojosi pigių rusiškų dujų teikiamais ekonominiais pranašumais, o Vokietijos užsienio politika rėmėsi prielaida, kad pokyčių su problemiškais kaimynais, tokiais kaip V. Putino Rusija, galima pasiekti su jais prekiaujant.
F. Hutchinsonas sako, kad vokiečius, prancūzus, italus, austrus ir apskritai visus Vakarų Europoje tenkino buvusi padėtis. Tačiau tokios šalys kaip Lietuva, Lenkija ir Čekija suprato savo pažeidžiamumą ir kylančias rizikas.
Rusiškos dujos visada bus pigesnės, nes JAV suskystintų gamtinių dujų kaina išauga dėl papildomų išlaidų: dujų suskystinimo, krovos į laivus, gabenimo per Atlantą ir išdujinimo Europoje.
Anot G. Pyatto, šalys kaip Lietuva buvo pasirengusios mokėti daugiau už dujas perkamas iš sąjungininkų atsižvelgdamos į savo istoriją ir dėl to, kad iš arti stebėjo Rusijos veiksmus, kai ši 2014 m. neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Tuometis JAV ambasadorius Ukrainoje prisiminė, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis desperatiškai siekė išsivaduoti iš Rusijos gniaužtų.
Diplomatas sako, kad arčiausiai Rusijos esančios šalys suprato, jog Ukraina yra tvirtovė, kuri ir apsaugotų Rytų Europą nuo Rusijos revanšistinės politikos, apimančios daug daugiau nei Ukraina.
Tuo metu JAV vyriausybės diplomatijos pastangos itin paspartino SGD plėtrą. Skirtingos JAV administracijos ragino ES valstybes plėsti savo uostus, kad šie galėtų priimti daugiau dujų krovinių.
Planuojama vis daugiau SGD terminalų. Pasak analitikos centro „Ember“, nuo 2015 m. SGD importas į VIdurio ir Rytų Europos valstybes išaugo 12 kartų. Per artimiausius penkerius metus terminalų pajėgumai regione padvigubės. Taip pat kalbama apie naujus projektus. Analitikai įspėja, kad tiekimo pajėgumai gali greitai viršyti paklausą, kuri mažėja.
ES rytinis flangas atvėrė duris amerikietiškų dujų tiekimui, o po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą visa Europa susivienijo ir džiaugėsi JAV tiekiamomis dujomis. Pasitelkusi „bendro intereso projektų“ schemą, ES investavo milijardus į dujotiekių tinklo plėtrą, kuris sujungia daugybę SGD terminalų su Vidurio ir Rytų Europa.
2025 m. gegužės 8 dieną ES ambasadorė Jungtinėse Valstijose Jovita Neliupšienė įteikė F. Hutchisonui „Transatlantinio tilto apdovanojimą“. Tai jo atkaklių pastangų kuriant stipresnę ES ir JAV SGD rinką pripažinimas, kurį išreiškė visos ES narės.
JAV ir ES energetikos susitarimas
Praeitą savaitgalį D. Trumpas susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarti susitarimo dėl prekybos. D. Trumpo prioritetas buvo įtikinti ES pirkti energetikos resursus iš JAV, o ne iš Rusijos. Dėl to ir buvo susitarta.
Nors D. Trumpas iš pradžių reikalavo, kad ES pasižadėtų importuoti energetikos produktų u 1 trilijoną JAV dolerių, tačiau galiausiai sutarta dėl 750 milijardų JAV dolerių per jo kadenciją, arba 250 mlrd. dolerių per metus.
Tačiau šis skaičius neįpareigojantis, pernelyg išpūstas ir netgi nerealus. Norint šią sumą pasiekti, JAV turėtų visą savo energetikos eksportą nukreipti į ES ir dar padidinti 50 procentų. Tuo metu ES turėtų atsisakyti visų kitų užsienio tiekėjų, net ir tų kurie dujas parduoda pigiau, o importą iš JAV patrigubinti. Be to, ES šalys neturi tokios infrastruktūros, kad priimtų tiek dujų. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad tokiam planui turėtų pritarti ir privačios bendrovės, o jų priversti neįmanoma.
Dar daugiau, šaltiniai Vašingtone ir Europoje teigia, kad pats D. Trumpas gali pakenkti transatlantinei prekybai. Į jį žvelgiama kaip į nepatikimą partnerį, o dėl jo įvestų importo muitų, užgauliojimų ir atviro ES menkinimo europiečiai baiminasi, kad priklausomybę nuo vieno autokrato – V. Putino – gali pakeisti priklausomybė nuo D. Trumpo.
Nepaisant D. Trumpo daromo spaudimo, dauguma dujų pirkėjų ES atsisakė pasirašyti ilgalaikius kontraktus su JAV bendrovėmis tuo metu, kai dujų poreikis Europoje mažėja, o daugiau jų tiekti pradėjo kiti eksportuotojai, pavyzdžiui, Norvegija ir Kataras.
Be to, su JAV administracija kalbėję žmonės pasakojo „Politico“ apie įtampą. Baltųjų rūmų atstovai prioritetą teikia taikos susitarimui, o Nacionalinės energetinio dominavimo tarybos nariai (energetikos sekretorius Chrisas Wrightas ir vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas) perspėja, kad taikos susitarimas leidžiantis Rusija vėl tiekti dujas į Europą anuliuotų JAV pasiekimus SGD sektoriuje.
Pavyzdžiui, D. Trumpo tarpininkaujamoje taikos sutartyje gali būti sąlyga, kad JAV panaikins sankcijas suskystintoms dujoms iš Rusijos.
Tai reikštų, kad „D. Trumpo administracija per prievartą europiečiams kiša Rusiškas dujas“, – sakė su situacija susipažinęs asmuo, kuris anonimiškai komentavo apie privačius pokalbius. Anot jo, europiečiai tam visiškai nepritaria, nes jie didžiuojasi pastarųjų kelių metų pasiekimais atsisakant rusiškų dujų.
F. Hutchisonui perspektyva, kad D. Trumpas įves sankcijas ES ir padės Rusijai atgaivinti dujų prekybą, būtų tarsi „asteroido smūgis... tai kažkas, ko mes tikriausiai negalime kontroliuoti“.
Briuselis siunčia aiškų signalą, kad apie Rusijos energetikos produktų importo atnaujinimą net nekalbama. Europos Komisija netgi pasiūlė, kad nuo 2028 m. būtų visiškai atsisakyta rusiškų dujų, nors tokiam planui trukdo Maskvai draugiškos Slovakija ir Vengrija.
Baltijos šalys – Latvija, Lietuva ir Estija – taip pat Lenkija ir Šiaurės šalys labiausiai pritaria ilgalaikiam rusiškų dujų atsisakymui. Nors D. Trumpo žinutės ir gali būti prieštaraujančios viena kitai, tačiau Rytų ir Vidurio Europos valstybės siekia išlaikyti duris plačiai pravertas JAV energetikai. Lenkijos premjero Donaldo Tusko patarėjas, valstybės sekretorius Ignacys Niemczyckis, sako, kad ES pasiūlytas rusiškų dujų draudimas atsirado dėl šių valstybių spaudimo.
Vis dėl to juntama, kad su sunkumais susiduriančios ES pramonės galiūnės gali susivilioti pasiūlymu grįžti prie senų laikų. Vokietija siekia atgaivinti savo pramonę, o kai kurie politikai sako, kad jie mielai priimtų rusiškas dujas, bet Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokią idėją atmeta.
Jungtinėse Valstijose taip pat ne visi įsitikinę, kad Europa išliks vieninga, jeigu šalims bus pasiūlyti pigesni rusiški energijos produktai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
