Helsinkis antradienį apkaltino Maskvą sąmoningai leidžiant migrantams kirsti Suomijos sieną neturint tinkamų kelionės dokumentų ir teigė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimyninę šalį.
„Labai apgailestaujame, kad Suomijos vadovybė nusprendė sąmoningai nutolti nuo to, kas anksčiau buvo geri santykiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Suomijos komentarus.
Rusija ir Suomija turi 1 340 km sausumos sieną, besidriekiančią daugiausia miškais nuo Sankt Peterburgo iki Šiaurės poliaračio.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen antradienį žurnalistams teigė, jog valdantieji susitarė, „kad Vidaus reikalų ministerija parengs pasiūlymą dėl ribojimo priemonių pagal Sienos apsaugos įstatymo 16 straipsnį“.
„Remiantis Suomijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimais, pastaraisiais mėnesiais prie rytinės sienos padaugėjo prieglobsčio prašytojų“, – pridūrė ji.
M. Rantanen sakė, kad jų skaičius išlieka „palyginti nedidelis, tačiau per trumpą laiką gerokai padidėjo“.
Anot pareigūnų, pirmadienį prie pietrytinės sienos atvyko 39 žmonės – daugiau nei per visą praėjusią savaitę, kai atvyko 34 prieglobsčio prašytojai.
Abiejų šalių santykiai pasidarė įtempti nuo 2022 metų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir balandį įstojo į NATO.
Maskva įspėjo, kad imsis neįvardytų atsakomųjų priemonių prieš Suomijos prisijungimą prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
Helsinkio teigimu, Rusija ir anksčiau, po to, kai 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, leisdavo kirsti sieną žmonėms be tinkamų kelionės dokumentų, daugiausia rusams ir ukrainiečiams.
Tačiau „pasikeitė atvykstančiųjų tautybė“, sakė M. Rantanen.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos rizikos analizės padalinys pranešė, kad nuo rugpjūčio pastebėjo, jog sieną kerta vis daugiau prieglobsčio prašytojų iš Vidurio Rytų ir Afrikos.
5,5 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Europos šalyje pasienio ruože statoma 200 km ilgio tvora, kuri turi būti pabaigta iki 2026 metų.
Šiuo metu Suomijos sienos daugiausia saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos tam, kad gyvuliai nenuklystų į kitą pusę.
