Laikraščio „Rodong Sinmun“ paskelbtuose vaizduose matyti daugkartinio paleidimo raketų sistemos, ir nuo platformos miške paleidžiamos kelios didesnio kalibro raketos.
Pratybos buvo surengtos Šiaurės Korėjai skubant užkirsti kelią koronaviruso protrūkiui, tačiau juodą odinę milinę, pirštines ir juodą kailinę kepurę dėvėjęs Kim Jong Unas stebėdamas mokymus nebuvo užsidėjęs medicininės kaukės, nors jį lydėjęs karininkas buvo užsidengęs burną juodu audiniu.
Kim Jong Unas pareiškė esąs „labai patenkintas“ rezultatais, liepdamas kariuomenei nepamiršti „geležinės valios ir aršaus patriotizmo, kad apgintų tvirtesnę nei geležinė siena socialistinę tėvynę, brangesnę už jų pačių gyvybes“, pranešė oficiali naujienų agentūra KCNA.
Pietų Korėja tvirtino, kad jos šiaurinė kaimynė paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, kurias bandyti branduolinį arsenalą turinčiam Pchanjanui savo rezoliucija uždraudė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
Abu sviediniai buvo paleisti į rytus virš jūros iš rytinėje pakrantėje esančio Vonsano rajono; jie nuskriejo 240 km atstumą ir pasiekė iki 35 km aukštį, nurodė pietų korėjiečių kariuomenė.
Pasak jos, panašu, kad Pchanjanas taip pat tebevykdo penktadienį prasidėjusias pratybas.
Pchenjanas siekia „normalizuoti“ naujos ginkluotės bandymus, atlikdamas juos kartu su senesnių ginklų testais ir „sudarydamas įspūdį, kad tai tiesiog yra papildoma raketinės artilerijos mokymų dalis“, pažymėjo Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertas Josephas Dempsey.
Izoliuota valstybė pernai atliko virtinę bandymų, teigdama, kad buvo paleidžiami sviediniai iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tų Pchenjano veiksmų nesureikšmino.
Pasiūlymas dėl koronaviruso
Pirmadienio pratybas Pchenjanas surengė praėjus kiek daugiau nei metams po žlugusio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Hanojuje. Po šio viršūnių susitikimo įstrigo branduolinės derybos, nesutariant dėl sankcijų sušvelninimo ir to, ko Šiaurės Korėja būtų pasirengusi atsisakyti mainais.
Gruodžio pabaigoje vykusiame partijos suvažiavime Kim Jong Unas paskelbė, kad Pchenjanas nebesisaisto savo branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymų moratoriumais ir grasino netrukus pademonstruoti „naują strateginį ginklą“.
Šis žingsnis žengtas įstrigus branduolinėms deryboms su JAV, o Pchenjanui nustačius vienašališką terminą, kad Vašingtonas iki 2019-ųjų pabaigos pasiūlytų naujų galimybių sušvelninti sankcijas.
Seulas ir Vašingtonas praėjusią savaitę pranešė, kad atidės planuotas bendras karines pratybas po to, kai Pietų Korėja, kur nustatyta beveik 5 000 užsikrėtimo atvejų, paskelbė aukščiausio lygio „griežtą“ perspėjimą dėl koronaviruso.
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas savo ruožtu pasiūlė Šiaurės Korėjai bendradarbiauti kovojant su šiuo virusu. Šiaurės Korėja uždarė savo sienas, bandydama užkirsti kelią jo sukeliamos ligos protrūkiui.
Pasak Seule įsikūrusio universiteto „Ewha“ profesoriaus Leifo-Erico Easley, naujausi Pchenjano veiksmai nedemonstruoja „jokios geros valios“. Jo teigimu, Šiaurės Korėja leidžia suprasti, kad „ir toliau tobulins karinius pajėgumus ir skelbs didelius reikalavimus, nepaisant Pekino, Seulo ir Vašingtono politinių ir visuomenės sveikatos rūpesčių“.
Vis dėlto KCNA antradienio pranešime neminimos nei JAV, nei Pietų Korėja, o Seule dirbantis analitikas Ahn Chan-ilas sakė, kad tos pratybos galbūt buvo skirtos vietos auditorijai, po to, kai iš valdančiosios Darbininkų partijos buvo atleisti du pareigūnai.
„Be spaudimo JAV tuo paleidimu siekiama viduje sąmoningai kelti sentimentus politiniais tikslais“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.
